„Daugiausiai dėmesio valstybė turėtų skirti, bet neskiria
teisei į socialinę apsaugą, taip pat nepakankamai dėmesio yra
skiriama asmens neliečiamumo garantijoms, ypač kiek tai susiję su
asmenų, kurių laisvė yra atimta, teisėmis, nepakankamai yra darbo
teisėje numatytos garantijos, nepakankama teisės į privataus
gyvenimą apsauga (...). Taip pat buvo išskirta keletas labai
specifinių temų, kurios turėtų sulaukti gerokai platesnio
valstybės dėmesio, pavyzdžiui, teisė į pensinį aprūpinimą“, -
spaudos konferencijoje pirmadienį apie Teisės instituto atliktą
žmogaus teisių tyrimą kalbėjo šio instituto mokslininkas
Algimantas Čepas.
Jo teigimu, pensinis aprūpinimas žmogaus teisių požiūriu
kritikuotinas dėl neprognozuojamų pokyčių šią sritį
reglamentuojant teisiškai.
„Per teisėtų lūkesčių principo prizmę šitas klausimas
keltinas“, - teigė A. Čepas.
Jo teigimu, kalinių gyvenimo, mitybos, higienos sąlygos
vertintinos dėl laviravimo ant kankinimo ribos.
„Gali būti klausimas, ar laisvės atėmimo įstaigose sudarytos
kalinimo sąlygos neperžengia kankinimo ribų“, - dėstė
mokslininkas.
Kitas Teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas
atkreipė dėmesį, kad tyrimas parodė, jog Lietuvoje ekonominės
teisės užtikrinamos prasčiau nei politinės.
„Šio tyrimo metu išryškėjo tokie gana įdomūs dalykai, kad
svarbesnėmis yra laikytinos ekonominės teisės, tarkime teisė į
socialinę apsaugą, o dėl politinių teisių įgyvendinimo - tarkime
rinkimų teisės, referendumų - kažkokių didesnių problemų ar
pažeidimų pastebėta nebuvo“, - spaudos konferencijoje sakė jis.
M. Lankauskas taip pat dėstė, jog problemos dažnai kyla ne dėl
prastų įstatymų, o dėl netinkamo jų įgyvendinimo.
„2005 metais mes taip pat atlikome panašų tyrimą. Jeigu bendrai
kalbant apie pokyčius, galima pastebėti tokį dalyką, kad kalbant
apie įstatyminį įgyvendinimą, apie teisinę bazę, tai šitie
dalykai yra daugmaž sutvarkyti. Ir jeigu anksčiau buvo galima
pastebėti tam tikrų spragų įstatymuose, neatitikimo tarptautiniams
standartams, tai pastaruoju metu kažkokių didelių neatitikimų
negalime pastebėti, bet pagrindinės problemos yra daugiau praktinio
pobūdžio“, - aiškino mokslininkas.
Tyrimas pristatytas pirmadienį minint Tarptautinę žmogaus
teisių dieną.