Prezidentė patvirtino naują Vyriausybę, bet joje ne 14, o 12 ministrų. Tokią jos sudėtį, matyt, šią savaitę palaimins Seimas, nors teoriškai galėtų ir nepritarti Vyriausybės programai, o tai reikštų, kad visas ligšiolinis ministrų kabineto sudarymo darbas nuėjo perniek.
Tokios galimybės iš pradžių lyg ir neatmetė D. Grybauskaitės įsiutintas Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas, miglotai svarstydamas, ar „darbiečiai” balsuos už Vyriausybę, iš kurios išbrokuotos dvi jų kandidatės į ministrus. Bet aišku, kad tai buvo tik miglos pūtimas, pastaruoju metu tapęs mėgstamiausiu V. Uspaskicho užsiėmimu.
Vadinasi, galima sakyti, kad nauja Vyriausybė jau beveik yra ir šią savaitę turėtų pradėti dirbti. Bet tas „beveik” ir rodo, kur šuo pakastas – naujajai valdžiai teks toliau narplioti santykių su prezidente rebusą.
Vienas bokso raundas tarp prezidentės ir naujosios valdančiosios koalicijos baigėsi. Jau matyti, kas gerai priluptas, nors nugalėtojas nėra aiškus.
Žvelgiant į mėlynėmis smarkiai nusėtą Darbo partiją galima tvirtinti, kad ji iš vienos rinkimų laimėtojos virsta porinkimine pralaimėtoja. Net sunku suskaičiuoti, kiek iš viso „darbiečių” kandidatų į ministrus prezidentė atmetė.
Jei nekreiptume dėmesio į kone tuziną kandidatų vadovauti Kultūros ir Žemės ūkio ministerijoms, kuriuos V. Uspaskichas traukė kaip fokusininkas triušius iš kepurės, suskaičiuotume, kad prezidentės filtro neperėjo bent trys Darbo partijos vadovybei priklausantys kandidatai – L.Graužinienė, V.Baltraitienė ir K.Daukšys.
Prisiminus, kad prezidentė iš anksto užtrenkė duris į Vyriausybę pačiam V.Uspaskichui ir jo dešinei rankai V.Gapšiui, išeitų, kad išbrokuoti mažų mažiausiai penki dideli Darbo partijos veikėjai su pačiu didžiausiu vadu priešakyje.
Naivu būtų manyti, kad „darbiečiai” nenorės prezidentei atsirevanšuoti. Išbrokuotiems kandidatams D.Grybauskaitė tapo ir asmeniniu priešu, juolab kad jiems teko pereiti iš tiesų žeminančią užsienio kalbos patikros procedūrą, o tuomet išgirsti viešą nuosprendį – per prasti būti ministrais, ypač Lietuvai pirmininkaujant ES.
Kalbama, kad L.Graužinienė – taikaus būdo. Aišku, kaip A.Valinskas ji prezidentės boba neišvadins. Bet interviu po išbrokavimo rodo, kad ir jai kantrybė trūko, jei visai nediplomatiškai prakalbo, jog Prezidentūroje pasijuto žeminama ir sakė niekam neleisianti taip elgtis.
Tiesa, „darbiečiai” galėtų guostis, kad ne vien apie jų kandidatus D.Grybauskaitė nekokios nuomonės. Tvirtindama Vyriausybę prezidentė pareiškė, kad dalis ministrų vos atitinka minimalius reikalavimus, kitaip sakant – nei šiokie, nei tokie ir jos palaiminti tik iš bėdos.
Net patį premjerą A.Butkevičių prezidentė nuleido ant žemės pastaba, kad jis nesugebėjo jai pateikti viso suderinto kandidatų į ministrus sąrašo. Vadinasi, negabus žmogus naujasis premjeras.
O išbandymai Vyriausybės vadovui tik prasideda. Dar būtų per anksti sakyti, kad valdančioji koalicija ėmė irti, bet pirmieji aižėjimo garsai jau pasigirdo. Prezidentės atstumtos L.Graužinienė ir V.Baltraitienė, atrodo, užpyko ir ant premjero, kad jų neapgynė, ir net įžvelgė socialdemokratų klastą siekiant susilpninti Darbo partiją.
Tai tik signalas, kas bus, jeigu socialdemokratai leis atimti teisinę neliečiamybę iš V.Uspaskicho, V.Gapšio ir V.Vonžutaitės. Tada jau tikrai Lietuvos valdžia primins ringą, kuriame talžosi visi – ir boksininkai, ir arbitrai, ir žiūrovai. Už tokią valdančiąją koaliciją jau nebūtų galima duoti ir sudilusio skatiko.
Turbūt dar nė viena šalies valdžia nepradėjo dirbti tokiomis netikrumo, neaiškumo, politinio nestabilumo sąlygomis. Kita vertus, suirimo grėsmė valdžią ir cementuoja.
Tik ar tuo cementu nebus paversta V.Uspaskicho teisinė neliečiamybė?