Ar suaugusio žmogaus egzaminavimas tikrai yra pažeminimas?

Kaip jaučiasi jau seniai iš studentiško amžiaus išaugęs ir gyvenime spėjęs nemažai pasiekti žmogus, kai yra priverstas vėl atsidurti egzaminuotojų taršomo ir kamantinėjamo studento kailyje?

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

Dec 11, 2012, 11:45 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 4:58 PM

Ar tai nėra jiems, jau nemažai nuveikusiems savo srityje, tam tikras pažeminimas? Jautresniam, meniškos sielos žmogui tokie dalykai gali baigtis netgi tragiškai – tą rodo prieš septynerius metus iš gyvenimo pasitraukusio garsaus choreografo Jono Katakino pavyzdys. Portalas lrytas.lt pasidomėjo, kaip jautėsi kandidatai į ministrus, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė mokykliniais metodais tikrino jų žinias. Panašus išbandymas laukia dar dviejų kandidatų į ministrus.

Savižudybė – prieš pat egzaminą

2005 metų birželio ketvirtąją iš gyvenimo pasitraukė garsus baleto šokėjas ir pedagogas Jonas Katakinas. Kaip pagrindinę savižudybės priežastį jo žmona Oresta Katakinienė tuomet įvardijo tai, kad vyras, daug nuveikęs ir pasiekęs savo srityje, jautėsi pažemintas. Jis buvo priverstas laikyti egzaminus kartu su savo studentais, vien tam, kad gautų formalų aukštojo išsilavinimo diplomą.

„Norėdamas tęsti pedagoginę veiklą, mokyti jaunus baleto šokėjus, jis privalėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą. Net Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla (anksčiau - gimnazija), kurioje ilgą laiką dirbo, reikalavo aukštojo. Vyresnio amžiaus baleto šokėjoms ir šokėjams Muzikos ir teatro akademijoje buvo suformuotas specialus kursas. Jie ten privalėjo studijuoti tai, ką patys puikiai išmanė ir iš ko visą gyvenimą valgė duoną. Tik tam, kad gautų formalų popiergalį - aukštojo mokslo diplomą.

Jonui buvo skaudu, kad privalo laikyti egzaminus pas tuos žmones, kuriuos pats kadaise mokė, išaugino kaip profesionalus. Jis jautėsi pažemintas, verčiamas daryti absurdiškus, niekam nereikalingus dalykus. Juk jo laimėjimai scenoje, vaidmenys, garsiausios partnerės - puikiausias kompetencijos įrodymas.

Juolab kad jis buvo apsiskaitęs, viskuo besidomintis, tikrai ne iš tų šokėjų „sportininkų“, kurių visas protas - kojos. Mes dažnai kalbėdavomės šia tema, sakydavau jam: dar truputį pakentėk, nekreipk dėmesio, turėsi tą popiergalį ir bus ramu. Jis sakydavo: „Gerai, mažute, gerai...“ Bet galų gale vis vien pasielgė savaip, likus dviem dienoms iki paskutinio egzamino, po kurio turėjo gauti aktoriaus choreografo diplomą“, - anuomet pasakojo O. Katakinienė.

Politikų oda - storesnė

Panašu, kad profesionalumo iš ministrų reikalaujančios prezidentės egzaminuoti politikai nėra tokie jautrūs, nors ir neslepia įsižeidę.

„Ėjau kaip žmonių rinkta Seimo narė, kaip ir prezidentė, kuri yra rinkta Lietuvos žmonių, - sakė Seimo narė Loreta Graužinienė, pretendavusi į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą. - Per šiuos rinkimus gavau gana didelį Lietuvos žmonių pasitikėjimą – jau vien reitingavo beveik 46 tūkstančiai. Aš atstovavau ne tik sau, bet ir žmonėms, kurie mane rinko“.

Politikė neslėpė pasijutusi ir asmeniškai pažeminta: „Emocijos yra emocijos. Kartais reikia jas suvaldyti. Bet manau, kad santykiai tarp žmonių turi būti tokie, kad jie nežemintų vienas kito“.

Pasak L. Graužinienės, yra kitų, civilizuotų priemonių patikrinti kandidatų žinioms: „Aš už tai, kad ministrai turi turėti kvalifikaciją. Bet jeigu norima ja įsitikinti, tam yra civilizuoti būdai. Pavyzdžiui, jeigu pildai europinį CV, ten yra nurodomi kalbų lygiai pagal visus kriterijus – skaitymas, rašymas, kalbėjimas, suvokimas. Jeigu nepasitikima žmogumi, galima paprašyti prie CV pridėti savo žinių įvertinimo pažymėjimą. Gali būti sudaryta komisija – bet tas žinias turi įvertinti specialistai“.

Seimo narė Virginija Baltraitienė, pretendavusi į švietimo ir mokslo ministrės portfelį, tvirtino, kad toks kandidatų į ministrus egzaminavimas žemina ne egzaminuojamuosius, o pačią prezidentę.

„Ji pati save pažemino, taip elgdamasi. Patikrinimus ministrams turėtų daryti premjeras, o ne pati prezidentė. Manau, kad po tuo yra paslėpti politiniai motyvai, ir tuo ji sumenkino ir pažemino save“, - aiškino V. Baltraitienė.

Politikė sakė iškart prisipažinusi, kad yra mokiusis tiktai vokiečių kalbą, o anglų kalbos, kurios pradėjo mokytis pernai, turi tiktai pagrindus. „Tą deklaruoju ir savo CV“, - pabrėžė ji. Tokiu atveju nebeaišku, kam iš viso reikalingas koks nors patikrinimas.

Pasak V. Baltraitienės, reikalaudama anglų kalbos žinių, prezidentė pabrėžė pusės metų laikotarpį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai: „Tai mažų valstybių ir jų vadovų didžiulis kompleksas“. Politikei apmaudu, kad prezidentei svarbiau gerai pasirodyti tą pusmetį, o ne ketverius metus – tiek trunka ministro kadencija - spręsti Lietuvoje socialines, ekonomines, švietimo problemas.

„Kai į namus ateina svečias, svarbu kiemą išsišluoti, o už lovų gali būti šiukšlių krūvos, - ironizavo V. Baltraitienė. - Prezidentės supratimu, ministro darbas trunka tik pusę metų, o visa kita – administravimas. Manau, kad ji nesuvokia, ką turi dirbti ministrai ketverius metus“.

Abi filtro neįveikusios politikės tvirtino, kad egzaminai patys savaime joms baimės nekelia nei dabar, nei studijų laikais. „Savivaldybėje esu laikiusi egzaminus, dalyvavusi konkursuose, žinių patikrinimuose. Ir kai anglų kalbą mokiausi pirminiame lygyje, lankiau užsiėmimus. Jokių psichologinių problemų čia nematau“, - kalbėjo V. Baltraitienė.

Buvęs kandidatas į kultūros ministrus Kęstutis Daukšys sakėsi, kad prezidentė jo žinių netikrino – jie tik kalbėjosi apie įvairius dalykus, tačiau kolegų egzaminavimas jam atrodė neskaniai: „Kalbos žinių lygį galima ir kitaip išsiaiškinti. Bet kiekvieno vadovo – savas stilius, ir jis pagal save tai daro. Aš pats to nedaryčiau“.

Tikroji egzaminavimo prasmė

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė, kadaise pati Vilniaus Universitete ne tik tarp studentų garsėjusi kaip itin reikli egzaminuotoja, prezidentės elgesyje su kandidatais į ministrus problemų nemato: „Šalies vadovė jaučia didžiulę atsakomybę. Juk ir jai reikės atsakyti už visą kabinetą, už jo darbą, jai rūpi, kaip atrodys mūsų valstybė pirmininkavimo ES metu. Reiklumas nėra blogis“.

Priešingai, M. A. Pavilionienė šiokių tokių problemų mato kai kurių kandidatų beatodairiškame valdžios siekyje.

„Kiekvienas kandidatas turėtų būti labiau savikritiškas, suvokti savo potencialias galias. Aš nieko blogo čia nematau. Man atrodo, kad kai kurie kandidatai nežvelgia į save kritiškai, - sakė ji. - Aš matau asmenybės problemas. Kai žmonės gauna valdžią, jiems niekas nesvarbu – jie eina į tą valdžią, nepažvelgdami į save iš šalies. Tai man atrodo šiek tiek ironiška. Aš tikrai neičiau į sritį, kurios neišmanau“.

Psichologui Andriui Kaluginui kandidatų į ministrus egzaminavimas atrodo gryniausias populizmas. „Viso šito prasmės aš nematau“, - sakė jis.

Pasak psichologo, patys egzaminai kaip mokymo priemonė, net ir studentams, jau yra morališkai atgyvenusi: „Tai yra išorinių rezultatų vertinimas. Bet reikia kalbėti ne apie rezultatus, o apie tikslus. Koks tikslas daryti egzaminą? Ar studentai taps nuo to protingesni?“.

Jo manymu, pats savaime egzaminas, net ir vyresniems, gyvenime šio bei to pasiekusiems žmonėms neturėtų būti žeminanti patirtis, nors tai priklauso nuo žmogaus jautrumo: „Vieni žmonės jautresni tokiems išbandymams, kiti paprasčiau į tai žiūri“.

Bet kuriuo atveju, egzaminas žmogui sukelia papildomą stresą. Vyresniam – ypač, nes dėl neuropsichologinių priežasčių jam sunkiau iškalti, pavyzdžiui, datas, nei moksleiviui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?