Pristatydamas programą A. Butkevičius parlamentarams skaitė jos ištraukas.
„Pagrindinis Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos tikslas yra Lietuvos ekonominis augimas. Įgyvendinti šį tikslą galima tik taikant aktyvią investicinę bei mokestinę darbo vietų kūrimo, taigi ir emigracijos mažinimo, politiką“, - skaitė paskirtasis premjeras.
„Pagrindiniai vyriausybės veiklos prioritetai yra užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, prielaidų realiajam darbo užmokesčiui šalies ūkyje didėti kūrimas, spartus investicijų ir verslo sąlygų pagerinimas“, - skaitė A. Butkevičius.
Šioje programoje numatyta, kad Lietuvoje bus įvestas euras, tačiau nenurodyta, kada tai bus padaryta. Tarp prioritetų įrašytos ir gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statybos, rūpestis šeimomis.
Programoje yra numatyta įvesti keletą naujų pridėtinės vertės mokesčių lengvatų, įteisinti elektroninį balsavimą, skatinti elektromobilių plėtrą šalyje.
Prižadėta skatinti bankus daugiau skolinti, galbūt – įkurti valstybės valdomą komercinį banką.
Programoje žadama, kad bus tariamasi su užsienio valstybėms, jog šios atpigintų energetinius resursus.
„Sunkumais turime dalintis visi, jų negalima perkelti tik ant paprastų žmonių pečių. Reikia užtikrinti, kad augančios ekonomikos vaisiais galėtų naudotis visi, ne tik stipresnieji visuomenės nariai“, - sakė A. Butkevičius.
Opozicija buvo nepatenkinta
Seime opozicija kritikavo, kad programa yra aptaki ir neaiški.
„Galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad programa yra dviprasmiška, deklaratyvinė, nekonkreti. Tarp būsimų darbų yra įrašyti padaryti darbai programos autoriai nori atnaujinti šalies ūkio augimą, bet jis yra atnaujintas per pastaruosius trejus metus“, - sakė konservatorius Arvydas Anušauskas.
Liberalsąjūdietis Remigius Šimašius pastebėjo, kad programa yra tiek aptaki, kad sunku vertinti, kiek sėkmingai ji vykdoma.
„Jau pirmame punkte yra pasakyta: „Vyriausybės pagrindinis siekis – eiti gerovės valstybės kūrimo keliu“. Kaip jūs matuosite šitą sieki? Metrais, kilometrais? Nes matavimo kriterijų aš nematau. Galėsite sakyti: „Mes labai siekėme - tad programą įgyvendinome“. Programa turėtų būti konkretesnė, nei rinkimų pažadai, ir atsakyti į klausimą „kaip“, - sakė R. Šimašius.
A. Butkevičius sakė, kad Vyriausybės darbą įvertins rinkėjai.
„Tai programa, ne priemonių planas. Manau, praėjus metams galėsime pažiūrėti, kaip kelias nueinamas, sėkmingai ar ne. O rezultatą vertins rinkėjai“, - sakė jis.
Įtarinėjo dėl energetikos
A. Anušauskas premjero prašė paaiškinti kai kuriuos programos teiginius.
„Kokius matote mainus su Rusija, siekiant gauti, kaip teigiama programoje, dujas „už protingą kainą“? Ar už teiginio, kad reikia užtikrinti tarptautinių perdavimo jungčių konkurencingumą ir naudingumą, slepiasi sandoris dėl prekybos Baltijsko atominės elektrinės elektra, naudojant Lietuvos jungtis ir laidojant nacionalinius interesus? Ar tai reiškia 5 mlrd. litų ieškinio prieš „Gazprom“ atsisakymą?“ - teiravosi A. Anušauskas.
Į tai A. Butkevičius atsakė, kad santykiams su Rusija bus įkurtos darbo grupės, o vienas iš darbo grupėse aptariamų klausimų bus dujų kainų mažinimas.
„Bus Vyriausybė atvira, niekas už nieką ir niekam nesiruošia parduoti. Atstovausime ir ginsime žmonių interesus.
Galiu drąsiai pasakyti, kad mes visus susitikimus tarp atskirų šalių - Rusijos ar kitų - grįsime tarpvyriausybinių darbo grupių principu. Bet kokioms deryboms, nesvarbu, kokiais klausimais, bus, kaip ir vadovaujant amžinąjį atilsį Algirdui Brazauskui ar Gediminui Kirkilui, sudaromos darbo grupės. Jos susitikdavo keletą kartų per metus, visuomenė žinodavo, kokiais klausimais darbo grupės derasi, kaip vyksta derybos, kokie derybų metu buvo įtraukti klausimai į darbotvarkę. Kokie pasiekiami rezultatai ar nepasiekiami“, - dėstė paskirtasis premjeras.
Programa - aptaki
Vyriausybės programos projektas jau sulaukė ir ekspertų, ir net koalicijos partnerių kritikos.
Ekspertai lrytas.lt skundėsi, kad programa yra labai aptaki. Joje dėstoma daug pažadų, tačiau mažai kalbama, kaip jie bus įgyvendinti.
„Tik prieš rinkimus galima žadėti, kad „skatinsime“ ir „rūpinsimės“. Vyriausybės veiklos programoje jau norisi užuominų apie priemones, o to beveik nėra. Vien deklaratyvūs pažadai, kurie kartais prieštarauja vieni kitiems, o kartais yra pasiekiami be jokių pastangų.
Pavyzdžiui, sakoma, kad mažės „Sodros“ skolos, tačiau tai įvyks net nieko nedarant, nes demografinės priežastys yra palankios. Taigi beliks girtis įgyvendintu pažadu. Kita vertus, Vyriausybei sunkiai pavyktų tuo pačiu metu ir mažinti „Sodros“ skolą, ir didinti socialines išmokas, kaip ji žada“, - lrytas.lt dėstė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kai kurie Vyriausybės teiginiai tokie aptakūs, kad jų neįmanoma suprasti. Apie tai kalbėjo investicinio banko „GILD Bankers“ partneris Šarūnas Skyrius.
„Programoje yra pažadas peržiūrėti finansų įstaigų apmokestinimo politiką. Ir ką čia galima suprasti - ar kad mokesčius ketinama padidinti, ar sumažinti?“ - stebėjosi jis.
O „darbiečiai“ piktinosi, kad programoje numatyta neleisti pacientams gydytis už valstybės pinigus privačiose klinikose.