Civilinę bylą pirmos instancijos teisme pralaimėjęs
eksteisėjas dar turės sumokėti 36 litus bylos išlaidų.
Teismas nepaskelbė motyvų, dėl ko atmeta ieškinį, tačiau
ieškinio atmetimas reiškia, kad nei Prezidentūra, nei Teisėjų
taryba atleisdama A. Lisauską įstatymų nepažeidė, priimti aktai
buvo teisėti ir pagrįsti.
Šis teismo sprendimas nėra galutinis - per 30 dienų jis gali
būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą atleistas buvęs
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. Lisauskas teisme Vilniuje
bandė įrodyti, kad neatliko tokių veiksmų, už kuriuos jį
reikėjo atleisti iš darbo.
A. Lisauskas Vilniaus apygardos teismo prašė pripažinti
neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo
prezidentei atleisti jį savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Ieškovas taip pat prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu
pačios prezidentės gegužės 15 dienos dekretą dėl jo atleidimo
iš pareigų. Grįžti į ankstesnį darbą teisininkas nepageidavo.
Tuometinis teisėjas A. Lisauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos
(STT) duomenimis, šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso
reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus,
darė įtaką muitinės pareigūnams ir savo kolegai, toleravo kitų
teisėjų įtaką jo nagrinėjamose bylose. Remiantis šia STT
medžiaga vėliau priimti sprendimai dėl Kauno miesto apylinkės
teismo teisėjo atleidimo.
A. Lisauskas savo ruožtu teigė, kad, būdamas teisėju, nepadarė
nieko tokio, dėl ko turėjo būti atleistas už teisėjo vardą
žeminantį poelgį - STT medžiagoje minimi jo nutarimai
administracinėse bylose palikti galioti, kitas šalis jie tenkino ir
jos skundų nerašė. Jam antrino ir jo advokatė Birutė
Rutkauskienė.
A. Lisauskas skundėsi, kad atleidimas jams sukėlė neigiamų
pasekmių.
„Netekau darbo, teisės į socialines garantijas, netekau teisės
dirbti valstybės tarnyboje, advokatūroje ir tris mėnesius į
bedarbio pašalpą“, - skundėsi eksteisėjas.
Jis tvirtino, kad STT medžiagoje yra tik prielaidos, o
operatyviniai veiksmai daugiau nei pusę metų galėjo būti atliekami
neteisėtai, jų metu gauta informacija, anot buvusio teisėjo, neturi
jokios įrodomosios galios. Ieškovas teigė, kad aštuonių STT
informacijoje minimų asmenų jis net nepažįsta.
„Nuo 1979 metų dirbau tardytoju ir esu labai gerai susipažinęs
su operatyviniu darbu, kurse Volgograde susipažinau su įsakymais,
susijusiais su operatyvine medžiaga. Visą operatyvinę medžiagą
visada reikia atidžiai ištirti ir patikrinti. Kokiu pagrindu
pradėti operatyviniai veiksmai mano atžvilgiu? Ilgiau nei metus
sekę, klausę negalėjo prieiti iki ikiteisminio tyrimo pradžios!
Septynios Šiaulių apygardos nutartys, kuriomis sankcionuoti
veiksmai. Neaiškūs laikotarpiai, kurių pagrindu buvau sekamas,
nutartyse nenurodyti operatyvinių veiksmų motyvai. Galimai atgaline
data sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas“, - teismui
aiškino A. Lisauskas.
Buvęs teisėjas teigė, kad skubotai buvo apkaltintas ir
neturėjo galimybės pasiteisinti, buvo pažeistos jo, kaip piliečio
konstitucinės teisės.
„Lietuvos žiniasklaida citavo slaptų telefoninių pokalbių
turinį - STT galbūt nutekindama slaptą informaciją padedant
žiniasklaidai siekė suformuoti visuomenės požiūrį ir darė
poveikį“, - skundėsi atleistas teisėjas.
Tuo metu Teisėjų tarybos ir prezidentės atstovės teisme
teigė, kad A. Lisausko ieškinys turėtų būti visiškai atmestas.
„O kokio jūs norėtumėte teisėjo savo byloje?“ - klausė
ieškovo prezidentės atstovė Aistė Samuilytė-Mamontovė,
priminusi, kad teisėjui keliami nešališkumo, pareigingumo,
sąžiningumo ir kiti kriterijai, juos pripažįsta ir užsienio
valstybių teisininkai, nes tik per šiuos kriterijus įgijamas
pasitikėjimas visuomenėje ir tada teisėjai būna vienodai teisingi
spręsdami bylas.