Antikorupcijos komisijos jie prašo pakviesti Generalinės
prokuratūros ir Policijos departamento kompetentingus atstovus į
posėdį ir, siekiant politinio proceso skaidrumo, atsakyti į esminį
klausimą: ar tyrimas buvo išsamus ir siekta nustatyti balsų pirkimo
užsakovus, ne tik vykdytojus.
Rinkimų į Seimą metu visoje Lietuvoje buvo pradėti 34
ikiteisminiai tyrimai, iš jų 22 - dėl galimo balsų pirkimo,
raginant balsuoti už konkrečių partijų kandidatus. Šilutės rajono
apylinkės teismas už rinkėjų papirkimą per antrąjį Seimo rinkimų
turą Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje priėmė du sprendimus, pagal
kuriuos įrodyta, kad dvi šilutiškės šių metų spalio 28 dieną,
vykstant antrajam rinkimų į Seimą turui, įkalbėjo 25 rinkėjus
balsuoti už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą Kęstą Komskį.
Kaip pažymi parlamentarai, po balsavimo šiems rinkėjams buvo
sumokėta po 20 Lt. Abi nuteistosios prisipažino kaltos ir sutiko su
bausme.
„Kyla klausimas, ar tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai
atliekami išsamiai ir leidžia nustatyti balsų pirkimo
organizatorius, nelegalių lėšų šaltinius, ar užtenka įstatymuose
numatytų teisinių galimybių ištirti trukdymus pasinaudoti rinkimų
teise ir nubausti atsakingus asmenis“, - išreiškė abejones Seimo
narė A. Bilotaitė.
Pasak jos, kol visuomenei nėra iki galo įrodyta, kad K. Komskis
nesusijęs su šia balsų pirkimo byla, jis pats turėjo susilaikyti
nuo atsakingų Lietuvos Seimą reprezentuojančių Seimo Pirmininko
pavaduotojo pareigų.
„Kadangi balsų pirkimo atvejai įrodyti, K. Komskis turėtų
prisiimti politinę atsakomybę ir atsistatydinti iš Seimo
vicepirmininko pareigų“, - teigia Seimo nariai.