„Jokios kritikos neišlaiko „šeimos politikos“ skirsnis, nes
lieka visiškai neaišku, ką socialdemokratų koalicija laiko šeima.
Sprendžiant iš programos turinio atrodo, kad koalicijos programą
rašė vienalyčių santuokų fanai, pagal kuriuos šeima gali būti bet
koks darinys. Žinoma, turint mintyje tokią šeimos sąvoką, kad šeima
gali būti bendrabutis, kalbėti apie šeimos politiką netenka jokios
prasmės. Kam mes teiksime paramą? Bendrabučio kolektyvui? Iš
Vyriausybės programos punktų tampa aišku, kad bus diskriminuojama
vyro ir moters sukurta šeima ir pripažinta vienalytė šeima, kaip
galima alternatyva tradicinei šeimai, ir jos galimos teisės bus
stropiai ginamos. Moterys bus „suvyrinamos“, o vyrai
„sumoterinami“, nes pagal programą vyro ir moters pareigos šeimoje
ir paskirtis turi būti vienodos“, - savo įžvalgas išsakė R. Dagys.
Pasak jo, galima daryti išvadą, kad šeimos politika bus
darželių steigimas ir auklėjimas valdiškose įstaigose. „Maža to,
aiškiai ir tiesiai - kaip blogybė, su kuria reikia kovoti,
pasmerkiamas šeimos narių rūpinimasis buitimi ir pagalba vienas
kitam. Nuo tos blogybės, anot socialdemokratų, mūsų šeimas reikia
apsaugoti. Nors daug kalbama apie šeimos biudžetą, bet socialinė
politika, paremta šeimos pajamų skaičiavimu, yra išskirta kaip
blogybė. Nežinau, pagal kokius dar parametrus galima organizuoti
socialinę paramą, jeigu mes nevertiname viso šeimos biudžeto“, -
šeimos politikos skirsnį apibendrino parlamentaras.
Pasak jo, ryškėja, kad naujosios Vyriausybės formuojama
socialinė politika bus fragmentuota, atskirai skiriant paramą
seneliams, vaikams, neįgaliesiems, nepriklausomai nuo jų gyvenimo
sąlygų, šeiminės padėties, aplinkos. Sumenkinamas visuomenės ir
bendruomenių dalyvavimas sprendžiant socialinius klausimus, o vaikų
auginimo, senelių ir ligonių priežiūros klausimus siūloma spręsti
valdiškų įstaigų pagalba. „Žinant, kad vaiko ar senelio priežiūra
šiose įstaigose kainuoja apie 3000 Lt per mėnesį, galima dar labiau
abejoti tokios socialinės politikos efektyvumu“, - sako R. Dagys.
Jis pažymi, kad yra ir daugiau gražių, bet finansiškai
nepagrįstų įsipareigojimų. Programoje užsibrėžta visiškai greitai
įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. „Turbūt
autoriai neįsivaizduoja, ką tai reiškia. Visiškai ją įgyvendinti
dabar reikėtų daugiau kaip 700 mln. litų. Iš kur tos lėšos bus
paimtos, kokių socialinių programų sąskaita, apie tai programoje
nerašoma“, - sako TS-LKD frakcijos atstovas.
Jo teigimu, tai tik įrodymas, kad visa programa, ne tik ši
sritis, pateikta aptakiai, nenurodyti finansiniai resursai ir
beveik nėra naujų idėjų. „Lozunginė programos dalis perkelta iš
2004-2008 m. Vyriausybės programos, kurios pasekmė - ekonominio
augimo laikotarpiu Lietuvoje, vienintelėje iš ES valstybių,
socialinė atskirtis didėjo. Tai reiškia, kad atotrūkis tarp
turtingiausiųjų ir mažiausias pajamas gaunančiųjų, sumažėjęs
pastaraisiais metais, vėl greičiausiai pradės augti. Tas atotrūkis
pradėjo mažėti tik pastaraisiais metais, dirbant kitai Vyriausybei.
Jei vadovausimės tokia programa, socialinėje srityje sukursime
išlaikytinių valstybę ir vėl naudosime savo išteklius ne pagal
paskirtį arba ne taip efektyviai“, - sakė R. Dagys.
Anot jo, nebejotinai šeimos politika - šios Vyriausybės achilo
kulnas. R. Dagys ironizavo: „Kas ne kas, o ponas Gražulis už
tokią programą negalėtų balsuoti ir koalicija turėtų prarasti vieną
balsą“.
Parlamentarui beliko tik apgailestauti, kad po 20
Nepriklausomybės metų Vyriausybė gali pasiūlyti tokią abstrakčią
programą. „Jei bus laikomasi programoje nubrėžtos krypties,
žengsime kelis žingsnius atgal socialinės srities reformos kelyje.
Visa socialinės srities sistema veiks per valdiškas įstaigas ir
neefektyviai, kaip buvo 2004-2008 metais“, - mano R. Dagys.