STT Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotojas Ryšardas
Burda Vilniaus universitete surengtoje konferencijoje pateikė
informaciją, kad 2011 metais ir 2012 metų pirmąjį pusmetį
įgyvendinta mažiau nei ketvirtadalis numatytų antikorupcinių
priemonių: teisėkūros srityje - 21 proc., teritorijų planavime ir
statybos priežiūroje - 16 proc., viešajame administravime ir
valstybės tarnyboje - 23 proc.
„Jūs matote, kad iš esmės tragiška situacija dėl priemonių
įgyvendinimo“, - Teisės fakultete vykusioje konferencijoje sakė
pareigūnas.
„Net neabejoju, kad pagrindinis pasiteisinimas bus dėl lėšų
trūkumo ar galbūt dėl politinės valios nebuvimo. Mes labai dažnai
tą girdime iš Seimo, iš Vyriausybė. Ypač Seimo nariai mėgsta
sakyti - nėra politinės valios. Tai aš mėgstu sakyti - o jūs
nesate toji politinė valia, nuo kurios ir priklauso visa tai? Jeigu
būtų Vyriausybėje, galbūt nusileistų ir iki to paskutinio klerko,
sėdinčio savivaldybėje“, - kalbėjo R. Burda.
Pasak jo, Lietuvoje nuo 2002 metų „labai gražiai“ kuriamos
Nacionalinės kovos su korupcija programos, tačiau kiekvienais metais
apie 30-35 proc. jose numatytų priemonių neįgyvendinama.
„Kokios priežastys, kad nėra įgyvendintos priemonės?
Atsakingos institucijos nesiėmė veiksmų, kad priemonės būtų
įgyvendintos. Tiesiog nesiėmė ir tiek, būtent taip mes
konstatavome. Dėl lėšų trūkumo - labai populiarus šiandien
būdas pasiteisinti valstybės institucijoms. Trūksta lėšų,
masiškai. Tiesiog savivaldybės sako - mes neįgyvendiname priemonių
vien dėl to, kad nėra lėšų. Ypač taupoma viešosioms akcijoms,
t. y. ten, kur reikia mokyti valstybės tarnautojus, kaip neimti
kyšio, kaip atsispirti pagundai ir panašiai“, - kalbėjo R. Burda.
„Seimo kaltė tame, kad nepriėmė atitinkamų teisės aktų. Mes
kalbame apie tarnautojo elgesio kodeksą, apie pareiškėjo apsaugos
įstatymą, kuris nuo 2006 metų niekaip negali būti priimtas,
lobistinės veiklos įstatymą. Tiktai šiemet pavyko, pasakysiu,
prastumti Teisėkūros pagrindų įstatymą, kuris nuo kitų metų
pradės galioti ir dar nežinia, kaip jis bus įgyvendintas“, - teigė
R. Burda.
Anot jo, STT turi maždaug 20 mln. litų per metus siekiantį
finansavimą ir „tesugeba“ tirti 88 baudžiamąsias bylas.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“
Korupcijos suvokimo indekse šiemet Lietuva užėmė 48 vietą iš 176
pasaulio šalių - tai dviem pozicijomis geriau nei pernai.