Mažiausiai 95 proc. krepšelio skiriami mokytojų atlyginimams, likę 5 proc. – pedagogų kvalifikacijai kelti, vadovėliams pirkti, neformaliam ugdymui, psichologinei ir socialinei pagalbai mokykloje organizuoti. Mokinių tėvus vienijantis Lietuvos tėvų forumas sako, kad ministerijos idėja dalį krepšelio skirstyti pačioms mokykloms pagal bendruomenių poreikius gera, tik Lietuva jai dar nepasiruošusi.
„Pirmiausia reikia stiprinti mokyklų savivaldą ir tėvų balsą, nes įvedus pakeitimus dabar, tie 5 proc. lėšų vieno direktoriaus nutarimu bus tiesiog pravalgomi“, – ketvirtadienio rytą spaudos konferencijoje sakė Tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas.
Pinigai pravalgomi
Tėvams atstovaujantis A. Murauskas pasakojo, kad šiandien mokyklų vadovai esą „pasiduoda mokytojų įtakai“ kelti atlyginimus ir tam lėšas „skolinasi“ iš vadovėliams ar kitoms reikmėms įsigyti skirtų pinigų. Dėl to, jo teigimu, sumažėjo mokytojų kvalifikacijos kėlimo apimtys ir vadovėlių įsigijimas.
„Šiandieninis krepšelis ne visai tinkamai naudojamas, dalis lėšų nukeliaudavo netgi stogams lopyti ir kitoms ūkinėms išlaidoms. Būtent nerimą mums ir kelia tas neefektyvus panaudojimas“, - kalbėjo jis.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys BNS pripažino, kad kai kuriose mokyklose pinigų mokymo priemonėms, tarp jų - vadovėliams, tikrai trūksta ir dėl sumažėjusio finansavimo kaltino finansinį sunkmetį.
Mokosi iš senų vadovėlių
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas antrino, kad dėl neefektyvaus mokinio krepšelio lėšų panaudojimo mažai lėšų tenka naujiems vadovėliams pirkti. Vaikai mokosi iš pasenusių vadovėlių, kurių dauguma išleisti iki 2003 arba iki 2008 metų.
„Ketvirtadalis pradinukų ir beveik pusė 5-10 klasių mokinių mokosi iš knygų, išleistų prieš dešimtmetį“, – rodydamas statistinius duomenis kalbėjo R. Jokubauskas. Jam nerimą kelia ir tai, kad šiemet esą vadovėlių nupirkta tik tiek, kad vienam mokiniui teko po vieną egzempliorių.
Negana to, užuot įsigiję naujų mokymo priemonių, mokytojai knygas ar pratybų sąsiuvinius tiesiog kopijuoja. Leidėjai tai vadina verslo žlugdymu. „Nelegalių kopijų gausu internete, galų gale, vaikai nuo mažens mokomi plagijuoti, o leidėjai neturi už ką leisti naujų vadovėlių“, – teigė R. Jokubauskas.
Jis taip pat sukritikavo ministerijos išreiškiamą prioritetą naujosioms technologijoms. „Planšetiniams kompiuteriams įsigyti skiriama 12 milijonų litų, ir tai nėra blogai, bet skaitmeninėms mokymo priemonėms neskiriama nė lito, tad kokia iš jų nauda?“ – klausė leidėjų atstovas.
Dalį mokytojų – atleisti
Tėvų forumo atstovas siūlo didinant mokinio krepšelį, darbo užmokesčio dalį palikti 95 proc. dydžio: „Įsivaizduojame, kad turėtų prisidėti papildomos lėšos mokyklos savivaldos stiprinimui, mokyklos bendruomenės telkimui, tėvų įtraukimui į ugdymo procesą, kad ne tik mokytojas būtų atsakingas už vaiko auklėjimą, bet fiziškai galėtų ir tėvas prisidėti prie bendro ugdymo.“
Anot A. Murausko, tik dalies mokytojų atleidimas leistų išvengti atlyginimų mažinimo. „Mažėjant vaikų skaičiui, pedagogų vis dar turime praktiškai tiek pat, todėl natūralu, kad jie dirba ne visu krūviu ir uždirba mažiau“, – sakė tėvų atstovas.
Jis taip pat perspėjo, kad situacija iš esmės pasikeis jau per keletą metų, mat dažnas mokytojas šiandien yra prie pensinio amžiaus ribos. „Mūsų tikslas nėra penėti mokytojus, o efektyviai panaudoti mokinio krepšelį“, – teigė A. Murauskas.
Šiandieninis mokinio krepšelis įvestas dar 2001-aisiais. Tuomet jis pedagogus gelbėjo nuo vėluojančių atlyginimų, vėliau, privertęs mokyklas konkuruoti, padėjo „susidoroti“ su kaimuose ir mažuose miesteliuose esančiomis ugdymo įstaigomis.
