Pasak buvusio valstybės vadovo, rezoliucijoje neužsimenama, kad
nėra išspręstas ES ir Rusijos abipusiai pripažįstamos sienos
klausimas.
„Ši spraga liko prie Estijos rytinės sienos, nes didysis
kaimynas atsisako ratifikuoti susitarimą, kuris buvo abiejų šalių
derybininkų tinkamai parengtas ir pasirašytas prieš kelerius metus.
Rezoliucija buvo galimybė priminti šį konkretų neužbaigtą
dalyką mūsų kolegoms iš Rusijos, bet taip neįvyko“, - pranešime
spaudai teigė V. Landsbergis.
Politikui užkliuvo, jog buvo atmesta galimybė „paraginti Rusiją
padėti tarptautinei bendruomenei jos pastangose stabdant griovimą ir
civilių gyventojų žudynes Sirijoje“
„Mes neišnaudojome šios galimybės, pasiūlymas buvo atmestas.
Kai dabar jau yra ženklų, jog Rusija gali atsižadėti savo
besąlygiškos paramos p. Assadui, mes galėjome žengti žingsnį į
priekį parodydami, jog nebijome tarti europietišką žodį Rusijai
dėl Sirijos. Bet mes ir vėl nepadėjome Rusijai, iliuzinei pasaulio
taikdarei, taip pat šioje situacijoje“, - teigia jis.
Tačiau kartu V. Landsbergis pažymėjo, jog pritars rezoliucijai,
kuria ES Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai
pateikiami pasiūlymai deryboms dėl naujo ES ir Rusijos strateginio
susitarimo.
„Aš rezoliucijai, žinoma, pritariu, tik, kadangi aš dalyvavau
debatuose dėl pataisų, kai kurie racionalūs pasiūlymai, kurie
pagelbėtų Rusijai, buvo pataikaujamai, mano nuomone, užblokuoti.
Net nebuvo balsuojama, kažkas išbraukė, taip ir liko. Ta
pataikavimo tendencija yra juntama ir aš apie tai pasakiau. Bet tai
nereiškia, kad tai kas liko yra blogai. Tai yra nebloga rezoliucija“,
- BNS sakė V. Landsbergis.
Šioje rezoliucijoje be kita ko siūloma derybose raginti Rusiją
„raginti Rusiją panaikinti Abchazijos ir Pietų Osetijos
pripažinimą; taip pat užtikrinti visišką ir nevaržomą ES
stebėsenos misijos patekimą į šias Gruzijos teritorijas“.
Europos Parlamentas taip pat siūlo „raginti Rusijos valdžios
institucijas nenustatyti nereikalingų taikių susirinkimų
apribojimų, užtikrinti žmogaus teisių gynėjų apsaugą, nutraukti
nebaudžiamumą už praeities nusižengimus ir aktyvistų nužudymus,
sukurti tokią aplinką, kurioje pilietinė visuomenė ir
nevyriausybinės organizacijos galėtų veikti nepatirdamos
nereikalingų apribojimų, nebijodamos užpuldinėjimų ir bauginimų,
ir užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi Europos Žmogaus
Teisių Teismo sprendimų“.
Derantis dėl energetinių klausimų, EP nuomone, reikėtų
„užtikrinti, kad partnerystė energetikos srityje būtų pagrįsta
skaidrumo, sąžiningos konkurencijos, monopolinių veiksmų
pašalinimo, abipusiškumo ir nediskriminavimo principais; pabrėžti,
kad reikia išspręsti neišspręstus klausimus, susijusius su
energijos tiekimu ES valstybėms narėms“.
Dėl šios rezoliucijos EP balsuos ketvirtadienį.