Seimo Teisės departamento specialistai kelia klausimą, „ar
teikiamas projektas atitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotą
Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėptį ir reikšmę“.
Kaip BNS sakė Teisės departamento direktorius Andrius
Kabišaitis, reikėtų gerai pasvarstyti, ar parengtas Konstitucijos
papildymas yra pakankamas. Anot jo, priėmus projektą liktų iki galo
neaišku, ar per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo galėtų eiti
kitas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje
numatytos priesaikos davimu.
Grupės dar buvusios kadencijos parlamentarų registruotas
Konstitucijos 56 papildymo projektas kalba tik apie tokių asmenų
galimybę tapti Seimo nariais, tačiau nenumato, ar per apkaltą
pašalintas asmuo gali eiti, pavyzdžiui, valstybės kontrolieriaus
pareigas. Mat Konstitucijoje numatyta, kad valstybės kontrolierius
pradėdamas eiti pareigas prisiekia.
Tuo metu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris
per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo
pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo,
Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas
jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje
nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su
Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
42 praėjusios kadencijos parlamentarai siūlo papildyti
Konstituciją dviem nuostatomis - kad Seimo nariu negali būti
renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš
užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo
sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario
mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, ir kad Seimo
nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Konstitucinis Teismas
pripažino sulaužius priesaiką, jeigu nuo šio pripažinimo
įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų
Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino,
kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš
prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas jo
padarytam nusižengimui.
Praėjusios kadencijos Seimas pavasarį buvo priėmęs Seimo
rinkimų įstatymo pataisas, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą
politikui draudžiama ketverius metus. Tačiau Konstitucinis Teismas
konstatavo, jog norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam
prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.
Kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du
kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo
surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus
Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam
rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.