„Smurtautojai dabar žino, kad policija gali tiesiog atvažiuoti
ir išvežti, be jokio pateikto skundo. Tie skaičiai, kurie dabar yra
registruojami, rodo ir prevencinį pobūdį. Tačiau smurto šeimoje
apraiškos pasidarė rafinuotesnės, užslėptos, latentinės.
Įstatymo veikimo laikotarpiu smurtautojai irgi prisitaikė“, -
kalbėjo policijos vadovas Vilniuje surengtoje konferencijoje.
Per šiuos metus įstatymo pagrindu beveik 20 tūkst. kartų į
buitinius konfliktus buvo kviečiama policija, pradėta 8 tūkst.
ikiteisminių tyrimų. Policijos departamento duomenimis, praėjusį
sausį buvo gauta apie 2,5 tūkst. iškvietimų, o tų pačių metų
lapkritį – jau tik apie tūkstantį.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad šio įstatymo
įgyvendinimui nebuvo skirta papildomų lėšų, ir vylėsi, kad
naujoji valdžia numatys papildomą finansavimą kitąmet.
Pernai gruodį įsigaliojusiame įstatyme numatyta galimybė
smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su
smurtą patyrusiu asmeniu.
Įstatymas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą
privalo pradėti ir tuomet, kai nėra aukos raštiško pareiškimo.
Anksčiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu
šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo aukos
raštiško skundo, o ir trumpam sulaikyti smurtautojai paleisti iš
areštinės grįždavo į bendrus su auka namus.