Projektą buvo numatyta pateikti ketvirtadienį, tačiau Liberalų
sąjūdžio frakcijos siūlymu padaryta pertrauka iki kito posėdžio.
Už pertrauką balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 42, susilaikė 21
parlamentaras, tiek balsų pertraukai dėl opozicijos pasiūlymo
užteko.
Už pertrauką balsavo konservatoriai ir liberalai, prieš buvo
„darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, o beveik visi socialdemokratai
balsavime nedalyvavo. Prieš pertrauką balsavo „darbiečiai“,
„tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Pertrauką dėl R.Pakso liberalai pasiūlė po to, kai Seimas
„darbiečių“, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos
balsais atidėjo balsavimą dėl Darbo partijos lyderio Viktoro
Uspaskicho ir dar dviejų „darbiečių“ neliečiamybės panaikinimo.
42 praėjusios kadencijos parlamentarai siūlo papildyti
Konstituciją dviem nuostatomis - kad Seimo nariu negali būti
renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš
užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo
sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario
mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, ir kad Seimo
nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Konstitucinis Teismas
pripažino sulaužius priesaiką, jeigu nuo šio pripažinimo
įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų
Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino,
kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš
prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo
padarytam nusižengimui.
Praėjusios kadencijos Seimas pavasarį buvo priėmęs Seimo
rinkimų įstatymo pataisas, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą
politikui draudžiama ketverius metus. Tačiau Konstitucinis Teismas
konstatavo, jog norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam
prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.
Kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du
kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo
surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus
Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam
rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.