Už dar praėjusioje kadencijoje 42 Seimo narių įregistruotą
projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo šeši, susilaikė 22
parlamentarai. Toliau jį nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos,
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, Konstitucijos komisija,
Seime jis bus svarstomas pavasario sesijoje.
42 praėjusios kadencijos parlamentarai siūlo papildyti
Konstituciją dviem nuostatomis - kad Seimo nariu negali būti
renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš
pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo
pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą
įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, ir kad Seimo nariu
negali būti renkamas asmuo, kurį Konstitucinis Teismas pripažino
sulaužius priesaiką, jeigu nuo šio pripažinimo įsigaliojimo
dienos nepraėjo ketveri metai.
Prieš balsavimą socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis
atkreipė dėmesį, kad projektas kelia klausimų dėl atitikimo visai
konstitucinei doktrinai, kritikavo ir numatytą ketverių metų
draudimo kandidatuoti po priesaikos sulaužymo terminą kaip per
trumpą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas
Julius Sabatauskas pabrėžė, kad projektas - tik pateikimo
stadijoje, tad parlamentas trūkumus galės ištaisyti.
„Seimas svarstydamas pataisas galės tą klausimą (dėl galbūt
per trumpo draudimo termino kandidatuoti - BNS) išspręsti, čia yra
tik pateikimo stadija, manau, kad protingą sprendimą priims Seimas“,
- sakė J. Sabatauskas.
Grupės praėjusios kadencijos parlamentarų įregistruota
Konstitucijos pataisa abejonių kelia ir Seimo teisininkams. Seimo
Teisės departamento specialistai kelia klausimą, „ar teikiamas
projektas atitinka konstitucinėje doktrinoje suformuluotą
Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėpti ir reikšmę“.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per
apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo
pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo,
Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas
jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje
nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su
Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų
Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino,
kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš
prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo
padarytam nusižengimui.
Praėjusios kadencijos Seimas pavasarį buvo priėmęs Seimo
rinkimų įstatymo pataisas, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą
politikui draudžiama ketverius metus. Tačiau Konstitucinis Teismas
konstatavo, jog norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam
prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.
Kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du
kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo
surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus
Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam
rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.