Estijos prezidentas T. H. Ilvesas jau sveikina savo tautą su šv. Kalėdomis – originaliai, laužydamas oficialaus šventinio kalbėjimo standartus.
Įėjus į Estijos prezidentūros tinklalapį, iš lėto, skambant elegantiškai muzikai, atsiveria gražus kalėdinis atvirukas. Po atviruku – lakoniškas Estijos prezidento sveikinimas ir parašas. Paprasta ir tuo pačiu originalu.
Peržiūrėjus Lietuvos prezidentūros tinklalapį www.prezidentas.lt galima suprasti, jog šv. Kalėdos artėja, nes prezidentė D. Grybauskaitė ragina prisijungti prie akcijos „Knygų Kalėdos“.
Bet kol kas – tik tiek. Kalėdinio sveikinimo tautai dar nėra, kol kas mūsų šalies vadovė pasveikino Kataro emyrą nacionalinės dienos proga ir galima manyti, jog emyras labai laimingas sulaukęs sveikinimo iš tolimos egzotiškos Sniego šalies.
Tiesa, kalėdinio sveikinimo šalies vadovės tinklalapyje dar ir negali būti, nes tai prieštarautų tradicijoms.
Prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė sakė, jog pagal tradiciją šalies vadovės kalėdinis sveikinimas bus įkrautas į internetą gruodžio 21 d., išpublikuotas 24 d., Kūčių vakarą. Tą patį vaizdą rodys ir televizija.
Taip pat bus ir su Naujametiniu sveikinimu, jį internete ir per televiziją Lietuvos žiūrovai pamatys (tie, kurie dar žiūrės) gruodžio 31 d. prieš pat vidunaktį.
D.Grybauskaitė tradiciškai pakalbės, sėdėdama už stalo, pasveikins su šventėmis ir linkės, aišku, visa ko geriausio. Prie tradicijų prisirišusi Lietuva sulauks tokio paties stiliaus sveikinimo, prie kurio buvo įpratusi nuo sovietinių laikų, kai tik namuose atsirado pirmoji vizualinė komunikacijos priemonė – televizorius.
Šventinių sveikinimų stilius Lietuvoje iš esmės nedaug tepasikeitė per pastaruosius tris-du dešimtmečius. Keitėsi tik galvos ir tekstai. Žinoma, lyginant su sovietmečiu, šiokių tokių pokyčių yra.
Ilgametis SSRS vadovas Leonidas Brežnevas sveikindavo rusiškai, o būdamas nusenęs, kalbėdavo neaiškiai, seksualiai čepsėdamas ir stenėdamas.
Prezidentės vyriausioji patarėja D. Ulbinaitė sakė mačiusi Estijos prezidento sveikinimą.
„Tikrai originalu. Bet estai turbūt samdė viešųjų ryšių kompaniją, brangiai mokėjo. Mes gi verčiamės savo jėgomis“, - teigė D. Ulbinaitė.
Ji patikino, kad prezidentės D. Grybauskaitės kalba bus paprasta ir nuoširdi.
Tikėkimės, kad taip ir bus, kad prezidentė pasakys kažką paprasto bet genialaus ir jos mintį tauta įsidės giliai į širdį, nešios ją iki D. Grybauskaitės kadencijos pabaigos.
Tačiau viešųjų ryšių specialistas Kristinas Taukačikas mano, jog Lietuvos valdantiesiems politikams trūksta būtent nuoširdumo ir paprastumo.
„Kas yra politiniai viešieji ryšiai? Tai paprastas ir nuoširdus bendravimas su visuomene. Tai gebėjimas paprastai, aiškiai, daugumai suprantama kalba išaiškinti ir džiugius, ir liūdnus dalykus. Pavyzdžiui, kai tenka priimti nepopuliarius sprendimus, padidinti mokesčius, tai aiškinama moksliniais ekonominiais argumentais, užuot paprastai žmogiškai paaiškinus, kodėl nėra kito kelio“, – kalbėjo K. Taukačikas.
Antra Lietuvos politinio elito bėda – sustabarėjęs, originalias idėjas sunkiai priimantis mąstymas.
Estai mus nuolat lenkia. Ir rinkos reformą pirmieji įvykdė, ir eurą įsivedė, ir originalų kalėdinį sveikinimą sukūrė. Lietuvių anekdotuose estai lėtūnai, bet tikrovėje – kitaip. Estijoje sparčiau nei Lietuvoje vystosi e-visuomenės struktūros
„Iš tiesų estai lenkia mus pažangiu mąstymu ir paprastumu. Jie, pavyzdžiui, buvo sukūrę kompiuterinį žaidimą, kurį žaidžiant galima daug sužinoti apie Estiją ir kitas Baltijos šalis.
Apskritai, kuo originaliau politikas sugeba pasinaudoti interneto galimybės, tuo jo populiarumas didėja.
Pavyzdžiui, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas viename interviu rimtu veidu kalbėjo apie ufonautus. Vaizdo klipas jau sulaukė apie milijoną peržiūrų“, - teigė viešųjų ryšių specialistas K. Taukačikas.
