Liberalusis seimūnas K. Glaveckas, dar gegužę aiškinęs, kad Lietuva pribrendo tokiam atlyginimui, atsisėdęs į opozicijos kėdę žarsto patarimus, kaip darbdaviai gali išvengti nemalonios prievolės.
Parlamentaro receptas paprastas: tereikia užrašyti samdiniui mažiau darbo valandų ir jau galima sutaupyti.
Kvepia apgavyste ir akyse šmėkščioja šešėlis? Tuomet taip nesielkite.
Trišale taryba pavadintas triumviratas pateikė dar vieną saliamonišką sprendimą: jei negali kelti algos, tai ir nereikia.
Žadama sudaryti ypatingą darbo grupę ar komisiją. Šiems išminčiams skurstantys verslininkai turės atskleisti visas kortas, gultis kryžiumi ir įrodinėti, kad nesugeba darbuotojams pakelti algos nė litu.
Trišalė taryba įspėja: tai padaryti bus labai sunku.
Tačiau nieko nėra neįmanoma, ypač jei kalbama apie pinigus. Todėl galima neabejoti, kad prie daug galinčių dalytojų durų nusidrieks nemenkos eilės.
Finansų ministru tapęs R.Šadžius mikliai sudėliojo skaičius: valstybei minimalios algos padidinimas atsieis daugiau nei 150 milijonų litų.
Tad kodėl valstybė pati negalėtų prašyti išimčių ir menkai uždirbantiems tarnautojams toliau mokėti 850, o ne 1000 litų?
Juk sutaupytų ir ministerijos, ir dešimtmečiams į priekį prasiskolinusios savivaldybės.
Viena bėda, kad Trišalė taryba kol kas kalba apie lengvatas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bet kol postringavimai bus suguldyti į popierių, galima daug ką pakeisti.
Kita vertus, pripažinkime, kad Lietuva tikrai nėra supervalstybė. Net ir regiono mastu esame vidutiniokai, o pažvelgus į gaublį – visiška smulkmė.
Tai kodėl tokiai šaliai nepritaikius išimties?
