Kauno administraciniame teisme bylą nagrinėjęs teisėjas nusprendė, kad įrodyti įtariamųjų kaltei trūksta įrodymų, o esami nepakankami.
Lrytas.lt primena, kad 41 metų B. Krisčiūnas buvo kaltinamas tuo, kad 2011 metų spalio 11 d. siekdamas naudos sau nurodė areštinės viršininkui E. Pratusevičiui sudaryti sąlygas administracinį areštą atliekantiems asmenims dirbti jo sodyboje. Areštinės viršininkas norėdamas įsiteikti V. Kriščiūnui prašymą patenkino – du areštantai buvo nugabenti į Kriūkų seniūnijoje esančią B. Kričiūno sodybą. Čia vyrai iki 16 val. į garažą nešiojo smėlį.
Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiems Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnams pavyko išsiaiškinti toli gražu ne viską. Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Kauno apygardos teismas konstatavo, jog nėra surinkta pakankamai nenuginčijamų įrodymų, jog šie du asmenys galėjo piktnaudžiauti tarnyba.
Minėti nemalonumai su teisėsauga B. Kriščiūnui – ne pirmi. 2008 metais pareigūnas šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir, pasak liudininkų, būdamas neblaivus Kriūkuose išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu. Iš įvykio vietos vyras pabėgo. Išsisukti iš nemalonios istorijos pareigūnui padėjo senaties terminas.
Dėl areštantų išnaudojimo įkliuvo ir pareigas prarado buvęs Vilniaus policijos vadovas Erikas Kaliačius.
Kaip lrytas.lt jau rašė, į E. Kaliačiaus sodybą Vilniaus rajone, Svironių viensėdyje, areštantai buvo vežami nuo 2000-ųjų rugsėjo iki 2002-ųjų spalio. Prokuratūros duomenimis, ten jie kasė duobes, barstė juodžemį, valė vandens telkinį, genėjo medžių šakas, kirto krūmus, rovė medžių šaknis, pjovė malkas, klojo plyteles ir atliko kitus darbus.
Iki 2005-ųjų gegužės 10 dienos ši sodyba buvo E. Kaliačiaus nuosavybė. Vėliau ji buvo padovanota sūnui. Šiuos veiksmus teismas įvertino kaip siekį pridengti savo neteisėtus veiksmus - ekspareigūnas turtą padovanojo, kai jo neteisėta veikla susidomėjo specialiosios tarnybos.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad policijos šefas areštuotuosius darbams į savo privačias valdas vežėsi siekdamas turtinės naudos - nenorėdamas samdyti darbininkų, transportą, pirkti kurą. Tokiais savo veiksmais E.Kaliačius pažeidė įvairius įstatymus, tarp jų - Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, sumenkino policijos autoritetą.
Teismo posėdžiuose liudytojais apklausti 18 buvusių areštantų paliudijo, kad dirbo E. Kaliačiaus sodyboje. Didesnė jų dalis patvirtino, kad privačioje ekskomisaro valdoje dirbo ne vieną dieną. Už darbą jie negavo jokio atlygio.
13 vyrų tikrinant parodymus vietoje, tai yra E. Kaliačiaus sodyboje, nurodė konkrečią vietą, kur dirbo. Vienas vaizdžiai nupasakojo, kaip atrodo ta vieta, kur dirbo. Be to, vienas areštantas teigė, kad dirbo sodyboje, kuri buvo aprašyta ir kurios nuotraukos buvo išspausdintos viename žurnalų 2004-siais.
Tyrimo duomenimis, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, kuriam vadovavo E. Kaliačius, areštinėje buvo speciali, oficialiai neįforminta kamera Nr. 7, kurioje buvo laikomi E. Kaliačiui dirbę areštuotieji.
Areštuotieji nebuvo kriminaliniai nusikaltėliai, o laiku nesusimokėję baudų vairuotojai, bausti už greičio viršijimą, ar turgaus prekeiviai, neturėję prekybai reikiamų leidimų.
