„Apie tai, statyti ar ne, jau nėra jokios kalbos – tai strateginis valstybės objektas, ir būtų malonu, kad jis būtų pastatytas laiku“, - teigė A. Butkevičius.
Per susitikimą su miesto ir Klaipėdos uosto vadovais, vykusį už uždarų durų, apie galimą koncerno „Achema“ dalyvavimą projekte esą nebuvo kalbama. Pasak premjero, terminalo statyba išlieka valstybės projektu ir apie privataus kapitalo indėlį nediskutuojama.
Apie suskystintųjų gamtinių dujų (SKGD) terminalo finansavimo modelį A. Butkevičius tikino Klaipėdoje nekalbėjęs.
Kol kas neaišku, ar terminalo įstatyme išliks įpareigojimas dujų vartotojams 25 proc. suskystintų dujų pirkti iš terminalo. Šią nuostatą Europos Komisijai apskundė daugiausiai dujų šalyje suvartojančios kompanijos.
„Kol kas laukiame Europos komisijos atsakymo, manau, kad tie 25 procentai politikams buvo pateikti be jokių diskusijų, be jokio dialogo. Jeigu Europos Komisijos Konkurencijos tarybos išvada būtų neigiama, mes turime numatę ir kai kuriuos kitus variantus, kaip užtikrinti, kad terminalas funkcionuotų. Tačiau šiandien dar nenorėčiau tų paslapčių atskleisti“, - teigė A. Butkevičius.
Buvusios Vyriausybės manymu, šis įpareigojimas, įtvirtintas įstatymu, būtina sąlyga siekiant užsitikrinti nepriklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo – Rusijos milžino „Gazprom“.
Ketvirtadienį susitikęs su terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“, Klaipėdos uosto ir Savivaldybės vadovais, ministras pirmininkas aptarė problemas, dėl kurių terminalo projekto eiga gali strigti. Viena iš jų – teismui apskųstas Klaipėdos pietinio aplinkkelio detalusis planas, taip pat uosto kanalo gilinimo ir platinimo darbai.
Prašo neatimti pelno
2013-2015 metų strateginiame plane Uosto direkcija yra numačiusi investuoti 462 mln. litų infrastruktūrai gerinti. Tai būtina siekiant didinti uosto konkurencingumą ir pritraukti daugiau krovinių. 37 proc. šių lėšų skirta tam, kad SKGD terminalas prie Kiaulės nugaros salos galėtų funkcionuoti.
Šiuo metu tebevyksta uosto įplaukos kanalo gilinimo ir platinimo darbai, kurių vertė per 109 mln. litų. Jau kitų metų antroje pusėje Klaipėdos uostas galės priimti didesnio tonažo laivus. Tačiau šių darbų nepakanka tam, kad uostas galėtų priimti didžiausius krovinius gabenančius laivus. Būtina gilinti ir akvatorijos dalį prie krantinių, kuriomis naudojasi uosto krovos kompanijos. Šiuo metu gylis prie krantinių siekia 12-12,5 m. Krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis tikino, jog padidinus gylį per metus būtų galima papildomai pakrauti mažiausiai milijonu tonų daugiau krovinių.
Dugnui prie pat krantinių išgilinti reikia dar kelių šimtų milijonų litų, tačiau Uosto direkcija, turinti užtikrinti reikiamą infrastruktūrą, teigia nebegalinti daugiau skolintis, o savų lėšų tokios apimties darbams neturi.
Uostininkai geriausia išeitimi regi galimybę ateityje nemokėti valstybei pelno mokesčio dalies, nors tai daryti kasmet valstybines įmones įpareigoja įstatymas. Šį mėnesį Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė beveik 34 mln. litų. Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis paprašė Vyriausybės vadovo svarstyti tokią galimybę ir 2013-2015 metais atleisti Uosto direkciją nuo šios prievolės. Tai esą leistų pasiekti užsibrėžtus tikslus ir laimėti negailestingą konkurencinę kovą tarp Rytinės Baltijos pakrantės uostų. Šiuo metu Klaipėdos uostas pagal perkrautą krovinių kiekį yra ketvirtoje vietoje. Pirmajame trejetuke karaliauja Rusijos uostai.