49 metų R. Šukytė šiuo metu bedarbė, bet rankų sudėjusi nesėdi. Ji padeda neįgaliųjų šeimai, lanko masažuotojų kursus ir viliasi senelių sodyboje ant Virvytės kranto įsteigti sveikatos centrą.
Pirmą kartą moteris neatlygintinai kraujo davė prieš 26 metus.
„Žinojau, kad mano kraujas – retos grupės, kraujo centras buvo netoli namų, tai ir nuėjau. O po poros metų kraujo prireikė ką tik gimusiam vaikui. Mano sūnui tuo metu dar nebuvo nė metų, tad ilgai nesvarsčiau.
Tris dienas mano kraujas naujagimiui buvo perpilamas tiesiogiai. Dabar tas vaikinas visiškai sveikas, gyvena ir dirba Izraelyje”, – pasakoja R. Šukytė.
Penkis sūnus ir dvi dukteris išauginusi klaipėdietė prieš septyniolika metų sunkiai sirgo, kaip pati sako, balansavo tarp gyvenimo ir mirties.
Dabar ji nuolat aukodama savo kraują stengiasi padėti kitiems sunkioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms.
Moteris per visą laiką neatlygintinai davė 31 litrą kraujo.
Klaipėdos koncertų salėje įvykusioje popietėje, kurioje buvo pagerbti Klaipėdos krašto neatlygintini kraujo donorai ir neatlygintinos donorystės rėmėjai, R. Šukytei ir šilališkiui Visvaldui Kuizinui įteikti Garbės donorų ženklai.
Dar 9 žmonėms buvo įteikti Nusipelniusių donorų ar Donorų žymūnų pažymėjimai. Jie kraujo aukojo 20–30 kartų.
„Geras žodis ir kraujas – du dalykai, kuriuos duoti kitam žmogui labai paprasta, – sakė daugiau kaip prieš porą dešimtmečių neatlygintinu donoru tapęs Valerijus Bogunas. – Pirmąsyk mano pagalbos prireikė giminaitei per komplikuotą gimdymą. Neatlygintina donore jau tapo mano vyresnioji dukra, į mūsų gretas žada įsitraukti ir jaunėlė.”
„Kraujas – vaistas, kurio pakaitalo kol kas dar neišrasta. Prieš Kalėdas rengiamos įvairios gerumo akcijos, projektai, kviečiantys žmones aukoti. Jūs be raginimo gerumo akcijoje dalyvaujate ištisus metus”, – sakė Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas.