Aš ateistas. Viduramžiais už tokius žodžius greičiausiai atsidurčiau ant laužo. Šiandien manęs negailės krepšinio inkvizitoriai komentaruose. Tačiau nemeluosiu – ant oranžinio apvalaus daikto, kuris kartais rieda į vieną pusę, kartais į kitą – man nusispjaut.
Todėl krepšinis man nėra religija. Tai tik biznis. Dideli pinigai, dideli atlyginimai, didelės ambicijos. Normalu, kad ir dideli nusivylimai. Tačiau tai – konkrečių žmonių, žaidžiančių konkretų žaidimą bėdos. Kitaip ir būti negali. Ar manote, kad nusipirkus automobilį, kuris degina daugiau kuro nei tikėtasi, kažkas kitas padengs išlaidas?
Todėl garbiojo verslininko kliedesiai apie milijoninę paramą turi ir likti kliedesiais arba fantazijomis. Palaikyti V. Romanovą galima tik dėl jo pageidavimo, kad sirgaliai paremtų klubą. Suprantama - nori eiti į varžybas, sriaubti alų ir rėkauti – susimokėk.
Tačiau, kuo dėti visi likę piliečiai, kuriems krepšinis neįdomus visai? Už tuos kelis milijonus, kuriuos skirdavo ir dabar skiria Kauno savivaldybė klubui galima sutvarkyti nemažai iš proto varančių gatvių, mokyklų, stadionų, padidinti algas. Yra daugybė sričių, kurios aktualios kasdien ir kurioms gyvybiškai trūksta pinigų. Aritmetika paprasta. Kaunas „Žalgiriui“ yra skyręs 2,9 milijono litų. Už tokią sumą gali būti renovuoti trys ar keturi daugiaaukščiai po šimtą butų.
Nesiginčysiu, krepšinį reikia remti. Kaip ir visą kitą sportą. Tačiau romanovų ar kitų veikėjų bizniai neturi kirsti per kišenę šimtams tūkstančių lietuvių, kurie kasdien galvoja, kaip sumokėti sąskaitas, nupirkti batus vaikui ar sutaisyti automobilio gedimą.
„Esant dideliems mokesčiams, finansinių problemų buvo ir bus. Sutikite, kad investuoti pinigų į Lietuvos prestižą ir dar mokėti buvusio premjero Andriaus Kubiliaus sugalvotus mokesčius yra neteisinga. Todėl „Žalgiris“ siūlo naujam Seimui ir naujai Vyriausybei dalykiškai, o ne žodžiais įrodyti meilę Lietuvos kultūrai ir sportui, kaip tai daro tikri mecenatai“, - viešai pareiškė verslininkas.
V. Romanovas netgi parengė du konkrečius siūlymus - atleisti nuo mokesčių klubus, kurie pateko į Eurolygos „Top 16“ etapą. Taip pat verslininkas pageidautų, kad savivaldybės finansuotų mažiausiai 10–15 proc. biudžetų klubų, kurie ne pirmus metus dalyvauja tarptautiniuose turnyruose.
Praktika rodo, kad Eurolygos turnyro finalo ketverto varžybose čempiono vardo dažniausiai siekia tik tos komandos, kurių biudžetas buvo ne mažesnis kaip 20 mln. eurų. Kitaip kalbant, V. Romanovas geistų iš Kauno kasmet gauti bent po 6 ar 8 milijonus litų.
Siūlau paklausti į eilinę sąskaitą už šildymą su siaubu žiūrinčių miestiečių, ką jie renkasi – linksmybes varžybose, ar renovuotą namą. Įtariu, kad krepšinio gerbėjų gretos mikliai išretėtų.
Ir dar. „Žaliai-balti“ mane kaltins sąmokslu su „raudonai-juodais“. Tik priminsiu – oranžinis kamuolinis sportas manęs nedomina apskritai. Užtenka prisiminti olimpinės šaudymo į skriejančius taikinius čempionės Dainos Gudzinevičiūtės žodžius: „Ereliai skraido po vieną, pulkais tik žvirbliai“.
