Vilniuje turėtų būti daugiau rinkiminių apygardų, o Kaune - mažiau

„Sudarysime darbo grupę ir imsimės šito klausimo. Manau, tai vienas svarbiausių VRK darbų prieš kitus rinkimus. Pagal įstatymą, apygardų ribas tvirtina jau naujai prieš rinkimus sudaryta komisija, tad tikriausiai mes paliksime kelis galimus variantus, jie rinksis, kurį tvirtinti“, - sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Jis pripažino, jog klausimas yra opus, ir jį sprendžiant reikės atsiklausti ir visuomenės nuomonės.

„Nėra taip paprasta tas ribas perbraižyti, reikės parengti kelis variantus, ir visuomenei duot susipažinti“, - sakė komisijos vadovas.

Pasak jo, pagal dabartinį rinkėjų skaičių, mažiausiai viena apygarda turėtų sumažėti Kaune, o nauja atsirasti Vilniaus mieste.

Pagal įstatymą, Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą.

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pagal nustatytus kriterijus, minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus - apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Vienmandačių apygardų ribos nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.

Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, joje - per 51 tūkst. rinkėjų, čia įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos rinkimų apygardos Vilniuje turi 40-45 tūkst. rinkėjų. Tuo metu Kauno apygardose, išskyrus dvi didžiąsias, rinkėjų skaičius siekia nuo maždaug 28 iki 34 tūkst. rinkėjų.