„Įstatymu išsprendžiama nemažai įsisenėjusių problemų,
kurios buvo susijusios su nebūdingomis žvalgybos institucijai
funkcijomis. Tarp jų paminėtini finansinių nusikaltimų tyrimai,
dalyvavimas šalies ūkinių reikalų tvarkyme, šeimyninių ginčų
sprendimai ir panašiai. Žvalgybos įstatymu galutinai įtvirtintas
Valstybės saugumo departamento kaip nepolitinės institucijos
statusas“, - rašoma pareiškime, kuris trečiadienį paskelbtas VSD
interneto svetainėje.
Pasak departamento, naujasis Žvalgybos įstatymas „iš esmės
naujai peržiūri žvalgybos institucijų vykdomą veiklą“.
„Žvalgybos įstatyme išsamiai reglamentuota žvalgybos
institucijų kontrolė, nustatytas tokios kontrolės modelis ir
mastas. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos koordinatorius yra
Valstybės gynimo taryba, o kontrolės vykdytojai - Lietuvos
Respublikos Seimas, Vyriausybė ir Seimo kontrolierius. Žvalgybos
įstatymas detalizuoja ir vyriausybinę kontrolę, kuri iki šiol
nebuvo nustatyta. Įstatymu pirmą kartą aiškiai išdėstyta
užduočių žvalgybos institucijoms formavimo ir atsiskaitymo už jų
įgyvendinimą tvarka“, - rašoma saugumo pranešime.
Pakartojama tai, kad naujajame įstatyme įstatyme išsamiai
aprašoma žvalgybos informacijos rinkimo tvarka ir būdai, šios
informacijos panaudojimas, apsauga, atsakomybė už jos neteisėtą
panaudojimą. VSD taip pat pažymi, kad žvalgyba ir kontržvalgyba
atsiejama nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų
išaiškinimo.
„Taip pat šiuo įstatymu VSD ir AOTD (Antrasis operatyvinių
tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos)
pareigūnams yra įvedami nauji, tik žvalgybos pareigūnams privalomi
reikalavimai, draudimai ir apribojimai, kokių neturi nė viena kita
Lietuvos valstybės tarnyba. Pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnų darbo
laikas yra nenormuojamas (nėra viršvalandžių - tai kompensuojama
naujai sukurta darbo užmokesčio sistema), drausminiams
nusižengimams netaikoma senatis, išvykti į užsienį galima tik
vadovo sutikimu ir tai ne į visas valstybės“, - nurodo VSD.
Naujasis įstatymas, kaip pabrėžia VSD, numato, kad žvalgybos
pareigūnai negali dalyvauti politinių partijų ir bei nepolitinių
organizacijų veikloje, kurti profsąjungų, piketuoti, užsiiminėti
bet kokia veikla iš kurios būtų gaunama papildomų pajamų.
„Tokiu būdu siekiama, kad žvalgybos pareigūnai būtų
nešališki, visus savo sugebėjimus ir energiją skirtų tik
tarnybinei veiklai - valstybės interesų ir jos piliečių saugumui
užtikrinti. Šiomis nuostatomis taip pat siekiama, kad žvalgai
būtų ne tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet ir
kompetentingi, lojalūs ir ištikimi Lietuvos valstybei pareigūnai.
(...) Naujuoju žvalgybos įstatymu yra suvienodinta darbo
užmokesčio sistema visiems žvalgybos pareigūnams“, - rašo VSD.
Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymą Seimas priėmė 2012 metų
spalio 17 dieną.
Lietuvoje žvalgybos veiklą vykdo dvi institucijos - VSD ir
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos
ministerijos.