Tai BNS antradienį patvirtino vyriausiasis prokuroras Gediminas
Bernotavičius.
„Ta moteris, kuriai turėjo persodinti (kepenis - BNS), yra
parašiusi pareiškimą“, - BNS sakė prokuroras, paklaustas, kokiu
pagrindu pradėtas tyrimas.
Tyrimas pradėtas praėjusių metų gruodžio 28 dieną,
patvirtino tyrimą atliekantis Vilniaus apylinkės prokuratūros
Antrojo skyriaus prokuroras Gediminas Jukna.
Praėjusių metų rugsėjo 11 dieną Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų medikai donoro kepenis
persodino savo pacientei, nors Nacionalinis transplantacijos biuras
šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikų ligonei.
LSMUL Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas
tuomet aiškino, kad jų gydymo įstaigoje atsiradus donorui skubiai
operacija atlikta pacientei, kuriai transplantacijos reikėjo
nedelsiant. Jis apgailestavo, kad dėl susidariusios skubios
situacijos nespėta laiku užpildyti dokumentų.
L. Kupčinskas pripažino, kad Kauno medikai prieš operaciją
žinojo, jog Nacionalinis transplantacijos biuras jiems nedavė
leidimo persodinti kepenis.
Kauno medikai tvirtino, kad jų pacientės sveikatos būklė
sparčiai blogėjo, kartą jai jau buvo suteikta pirmumo eilė dėl
kepenų persodinimo, bet tuomet paaiškėjo, jog šie organai
netinkami transplantuoti. Todėl esą ir nuspręsta skubiai operuoti.
Tuo metu Santariškių klinikų medikai transplantacijai rengė
savo pacientę.
Šį įvykį vėliau tyrė speciali komisija, tačiau jai nepavyko
patvirtinti išvadų, kurioms būtų pritarę visi 11 komisijos
narių. Kadangi jų pozicijos kardinaliai išsiskyrė, anot
tuometės sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės,
negalima sakyti, kad aptikta šiurkščių pažeidimų.
Pasirašyti išvadas atsisakė du Santariškių klinikų ir du
Kauno klinikų ekspertai bei dar vienos institucijos atstovas. Jas
savo parašais patvirtino tik šeši komisijos nariai iš Nacionalinio
transplantacijos biuro ir Valstybinės ligonių kasos.
Tuo metu Nacionalinis transplantacijos biuras informavo, kad
kepenų transplantacija Kauno klinikose atlikta pažeidžiant tvarką.
Anot biuro, nustatyti du šiurkštūs pažeidimai: pažeista
recipiento – donoro parinkimo tvarka ir eksplantacija (organų
paėmimas) Kauno klinikose pradėta nesulaukus donoro ištyrimo.
Kauno klinikų direktorius operacinei medicinai Rytis Rimdeika
savo ruožtu buvo pareiškęs, kad pats Nacionalinis transplantacijos
biuras uždelsė pateikti virusologinių tyrimų duomenis ir
nesugebėjo sukoordinuoti procesų, todėl reikia ištirti šios
įstaigos specialistų atsakomybę dėl galimų pažeidimų atliekant
kepenų persodinimo operaciją Kauno klinikose.
„Matau didžiausią biuro kaltę – jie nesugebėjo
sukoordinuoti, tinkamai informuoti, sukiršindami transplantacijos
centrus, kurie tikrai sugeba tinkamai bendradarbiauti“, - Seimo
Sveikatos reikalų komiteto posėdyje yra sakęs R. Rimdeika.