Kitais metais pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį
visi šalies abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos,
laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Ankstesnioji Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė teigė,
kad egzamino vertinimas nuosekliai tobulės per numatytą 8 metų
pereinamąjį laikotarpį.
„Mes prie šito klausimo grįšim. Bet aš vėlgi, kaip su visom
kalbom, sakau tą patį: nuo to, kad lenkų mokinys mokės lietuvių
kalbą, jam tikrai blogiau nebus. Kitas klausimas - kiek tai įtakos
jo tolesnį gyvenimą, ar geras lietuvių kalbos žinojimas jam padės
Lietuvoj mokytis, ar nepadės, kaip su stojimu į aukštąsias
mokyklas“, - kalbėjo penktadienį ministras LRT televizijos laidoje.
Pasak D. Pavalkio, negalima sakyti, kad ir lietuvių, ir lenkų
vaikai laikys tą patį egzaminą, kadangi yra skirtingi vertinimo
kriterijai. „Ir tas egzaminas iš principo yra skirtingas, nes
negalima statyti į vieną eilę mokinių, kurie baigė lietuvišką
klasę, su lenkų ar rusų tautinės mažumos mokyklų klase“, - teigė
ministras.
Pagal dabartinę tvarką lietuvių kalbos ir literatūros brandos
egzaminą laikantys abiturientai renkasi vieną iš keturių temų - 2
samprotavimo ir 2 literatūrinio rašinio, egzamino trukmė ir apimtis
- 4 val. ir ne mažiau kaip 500 žodžių.
Pasak ankstesnės ŠMM vadovybės, įvedami pokyčiai nėra
drastiški, kadangi abiturientams, besimokantiems mokyklose tautinės
mažumos kalba, bus duotas iki 8 metų pereinamasis laikotarpis,
kurio metu egzamino išlaikymas skirsis nuo gimtosios kalbos
egzamino lietuviams. Pereinamasis laikotarpis bus įtvirtintas
kasmet, pagal iš anksto žinomas vertinimo normas, kurios bus
nustatomos vienuoliktoje klasėje surengus bandomąjį egzaminą, kuris
leis kasmet įvertinti realius mokinių pasiekimus ir juos palyginti.
Mokyklų, kuriose moksleiviai mokosi lenkų ir rusų kalbomis,
mokytojai, mokiniai ir jų tėvai nuogąstauja, kad abiturientams bus
per sunku, jie nespės adaptuotis prie pakeistos programos ir
egzamino.