Švedijos policijos atsiųstoje piniginėje šiaulietis rado ir joje buvusius aštuoniasdešimt litų bei pusketvirto lato monetomis.
Į kruizą Ryga-Stokholmas-Helsinkis-Talinas, kurį jam padovanojo vienas Šiaulių verslininkas, J. Kulnys išvyko pernai per Žolinę.
Ekskursijoms ir muziejų bilietams šiaulietis pasiėmė „Visa Electron“ kortelę ir grynųjų pinigų įvairia valiuta.
J. Kulnys spėjo, kad į negilią galinę kelnių kišenę įdėta piniginė jam galėjo iškristi lankantis prieš tris šimtus metų nuskendusio ir 1961 metais iškelto garsiojo „Vazos“ laivo muziejuje.
Žiūrėti filmo apie laivo iškėlimą kėdžių eilės krašte atsisėdusiam šiauliečiui teko kelis kartus atsistoti praleidžiant išeinančius žmones. Vyro manymu, stojantis ir sėdantis piniginė galėjo iškristi.
Piniginės J. Kulnys pasigedo ne iškart, o tik po viešnagės Stokholme keltu jau plaukdamas Helsinkio link.
Vyriškis apie praradimą bendrakeleiviams nepasipasakojo, pinigų ekskursijoms pasiskolino iš gidės. Pasą šiaulietis laikė kitoje kišenėje, todėl jis kartu nepradingo, o piniginėje buvusią mokėjimo kortelę J. Kulnys užblokavo.
Su šiuo praradimu susitaikyti turėjusiam šiauliečiui buvo gaila ne tik prarastų pinigų, bet ir pačios iš krokodilo odą imituojančios medžiagos pasiūtos piniginės, kurią už penkis rublius 1980 metais pirko Rėkyvos universalinėje parduotuvėje. Prabangiu pirkiniu (tuo metu butelis konjako kainavo 8 rublius 12 kapeikų) laikyta importine pinigine šiaulietis naudojosi retai, o vykdamas į kruizą nusprendė ją pasiimti.
Panešimą apie jam į pašto skyrių atkeliavusį siuntinį J. Kulnys gavo dar prieš Kalėdas. Tačiau nenorėdamas stumdytis prieššventinėse eilėse šiaulietis į pašto skyrių atsiimti siuntinio susiruošė jau po Kalėdų.
Paėmęs iš Stokholmo jam atsiųstą voką J. Kulnys suprato, kad viduje yra jo piniginė.
Paaiškėjo, kad Švedijos sostinėje pamestą piniginę šiauliečiui pagal viduje rastą vizitinę kortelę atsiuntė šios šalies policija.
Apžiūrėjęs atgautą piniginę šiaulietis joje neberado 35 eurų, 165 kronų ir banko kortelės, tačiau viduje buvo likę 80 litų ir pusketvirto lato monetomis.
Dėl prapuolusių eurų ir kronų galvos nesukantis J. Kulnys džiaugėsi ne tik atgautu jam brangiu daiktu, bet ir tuo, kad yra tokių sąžiningų žmonių.
