Darbo partijai atstovaujantis V. Gedvilas interviu radijo stočiai
„Svoboda“ pareiškė, kad reikia derinti santykius su Rusija ir
„pasirūpinti savo žmonėmis“ bei pridūrė, kad Lietuva iš Rusijos
perka labai daug dujų, tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos yra
labai toli ir nuo jų dujų Lietuva neprisijungs.
„Net neabejoju, kad su visomis kaimynėmis turime siekti palaikyti
draugiškus santykius, to nori kiekviena demokratinė valstybė ir mes
nesam išimtis. Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje draugiškų
santykių neįmanoma grįsti pataikavimu, nuolaidžiavimu, nedarymu ar
nepastebėjimu to, ką turi pastebėti demokratine save vadinanti
šalis“, - BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų
ir diplomatijos fakulteto docentas Arūnas Molis.
Pasak jo, kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų esanti Lietuva turi
„įvairios patirties, gebėjimų, interesų ir poveikio priemonių,
tačiau taip pat - moralinių ir teisinių įsipareigojimų“.
„Visa tai ne tik verčia būti lanksčiais ir konstruktyviais (kas
be abejo yra svarbu), bet ir daro unikaliais. Privalome šias savybes
išnaudoti - tiek kurdami ekonominius ir kitokius ryšius, tiek
gindami savo įsitikinimus ir vertybes nepriklausomai nuo to, patinka
tai mūsų kaimynams ar ne“, - teigė politologas.
Komentuodamas V.Gedvilo išsakytą mintį, jog „mes nuo Amerikos
dujų neprisijungsime“, A.Molis teigė, kad JAV vaidmuo pasaulinėje
dujų rinkoje pastaruoju metu gerokai pasikeitė.
„Šiandien JAV - vienas didžiausių energetinių išteklių
gamintojų su milžinišku eksporto potencialu. (...) Manau, tik laiko
klausimas, kada JAV imsis eksportuoti skalūnines dujas suskystintų
dujų pavidalu ir į Europą“, - teigė jis.
„Matom iniciatyvų šiame kontekste prioritetą teikti nuo Rusijos
energetiškai priklausomoms NATO šalims. Todėl ta prasme JAV jau
nėra taip toli nuo Lietuvos“, - kalbėjo A.Molis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
institute (TSPMI) dėstanti Dovilė Jakniūnaitė BNS sakė, kad su
V.Gedvilo išsakyta mintimi, jog reikia turėti gerus santykius su
kaimynais, sunku ginčytis. Tačiau, pasak jos, nuolat reikia klausti,
„kokia kaina bus bendradarbiaujama“.
„Jei stebime pastaruosius 20 metų, kaip vystosi santykiai su
Rusija, buvo labai mažai dienų, kai Rusija rodė norą būti
geranoriška ar supratinga Lietuvos atžvilgiu. To niekada negalima
užmiršti ir klausimas, kiek apskritai galima pasitikėti kita puse.
Turėti gerus santykius reikia ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos noro“,
- sakė TSPMI atstovė.
Pasak D.Jakniūnaitės, idėja dėl santykių su Rusija perkrovimo
yra oficiali Vyriausybės pozicija, tačiau V.Gedvilas „neturi daug
patirties kalbėdamas apie užsienio politiką arba ją darydamas“.
„Paprastas pavyzdys iš jo kalbos - jis sako, kad NATO yra NATO ir
čia nereikia kišti Rusijos. Čia yra žmogaus, kuris tik
paviršutiniškai gilinasi į užsienio ir tarptautinės politikos
klausimus, kalbėjimas. Aš manau, jis yra žmogus, kuris nevisiškai
išmano kai kurias realijas. Rūpintis Lietuvos užsienio politika
nėra tiesioginė Seimo pirmininko funkcija. Šiuo atveju galbūt
reikėtų tai palikti žmonėms, kurie tiesiogiai už tai atsakingi“,
- teigė ji.
Tuo metu A.Molis sakė iš principo teigiamai vertinantis, jog
Seimo pirmininkas dėsto savo nuomonę ar poziciją užsienio
politikos klausimais.
„Piliečiai turi žinoti ne tik Vyriausybės trumpojo laikotarpio
planus, bet ir planuojamą užsienio politikos kryptį. Be to, šioje
srityje tikrai esama daug iššūkių, todėl jei šiai sričiai
valstybės vadovai ir Vyriausybė skirtų daugiau nei pas mus buvo
įprasta dėmesio, jei naujai dirbti pradėję pareigūnai turėtų
viziją ir užsibrėžtų tikslų siekti padedančią strategiją -
būtų džiugu ir sveikintina. Viena, ko linkėčiau, tai neapsiriboti
vien santykių su Rytų kaimynais „perkrovimu“, deklaracijomis ir
veikimu „po kilimu“ ar darbu vardan darbo - visi mes tikimės
strateginio požiūrio ir konkrečių rezultatų“, - teigė VDU
atstovas.