Pažvelkime kad ir į dvi itin iškilias asmenybes – pirmą sykį į Seimą patekusią eksteisėją N. Venckienę ir jau kažkelintą kartą ten sugrįžusį vyriausiąjį „darbiečių” brigadininką V. Uspaskichą. Pastarasis jau neteko savo neliečiamybės, pirmosios dar laukia ši nelaimė.
Dar visai neseniai, prieš pat rinkimus, šiedu veikėjai viešai taip drabstė vienas kitą, kad net miela malonu buvo klausytis. Teisėja tuometį europarlamentarą vadino nusikaltėliu, leisdama suprasti, jog be abejonių išrašytų jam šaltosios, o šis dėstė, kad ta „amorali” asmenybė, nesiorientuojanti net savo kieme, į valdžią joja ant nelaimingo vaiko sprando.
Bet ką išvydome prieš pakylant naujų metų uždangai? V. Uspaskichą ir jo neliečiamybę nuo savo buvusių kolegų N. Venckienė gynė ne mažiau uoliai, nei patys „darbiečiai”.
Tuo metu V. Uspaskichas viešai žada agituoti už tai, kad Seimas neliestų N. Venckienės neliečiamybės.
Kas po tokių vaizdelių ginčysis, kad Seimas – ne tamsių jėgų valdoma vieta?
Laimei, po tuo pačiu stogu į vieną kumštį susibūrė negausus būrelis šventųjų, pasivadinusių „Už ištikimybę priesaikai”.
Iš to, ką apie šios grupės planus pasakoja vienas jos lyderių bei violetinių vėliavnešių A. Patackas, darosi aišku, jog tai bus inkviziciją primenanti sekta – su specialiomis apeigomis, išpažintimis, visų blogiukų atskyrimu nuo Bažnyčios idealų bei ketvirčiavimu.
Žinoma, šios grupės nariai pirmiausia turėtų kovoti su Lietuvą okupavusiais pedofilais ir marsiečiais. Bet reikia tikėtis, kad nuo visokio blogio išvalys ir Seimą – bent tiek, kad į jį pakliuvę žmonės rodytų veidus, o ne kasdien keičiamas kaukes.
