Paskutinėmis praėjusių metų dienomis sostinės valdininkai už skirtas vienkartines pašalpas ne tik nupirko baldų ir buities technikos, bet ir patys pasirūpino, kad pinigai būtų pervesti pardavėjams.
Tai iki šiol negirdėtas atvejis.
Dovanas gavo 16 šeimų. Valdininkų tvirtinimu, visos jos sunkiai besiverčiančios.
„Sostinė” pasidomėjo, kas sulaukė malonės. Tai vienuolika vaikų auginanti šeima, taip pat keturių mažylių motina.
Bet abi jos gyvena ne lūšnose, ne socialiniuose būstuose, o nuosavuose namuose. Paaiškėjo, jog dar viena apdovanota moteris kasdien pro langus regi Gedimino pilį, nes jos butas Užupio gatvėje.
Pagimdė vienuolika vaikų
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė brūkštelėjo parašą ant įsakymo, kuriuo 1100 litų skiriama Eišiškių Sodų gatvėje gyvenančiai Verai Šnitkovai.
Daugiavaikei motinai buvo nupirkta baldų.
„Sostinės” žurnalistus V. Šnitkova pasitiko nedraugiškai.
Ji pareiškė nieko nelaukianti, o baldų pirkimu besirūpinę socialiniai darbuotojai žadėjo atvažiuoti su kažkokiu žmogumi iš Kauno.
Kiek atlyžusi moteris aiškino dovanų neprašiusi. Tiesiog savivaldybė šeimą pastebėjusi dėl to, kad ji tvirta, negerianti ir tikinti.
Šeši nepilnamečiai V.Šnitkovos berniukai gyvena erdviame dviejų aukštų name, dar penki vyresni vaikai – atskirai.
Anksčiau Šnitkovų šeima gyveno keturių kambarių bute.
Ukrainietė V.Šnitkova į Vilnių atvyko mokytis ir po pusmečio sėkmingai ištekėjo. Vaikus pradėjusi gimdyti sovietmečiu ji jau daug metų nedirba.
Anksčiau moteris dirbo operatore telekomunikacijų bendrovėje, jos vyras Sergejus – apsaugininkas.
Moteris, kuri neatrodo skurstanti, tvirtino, kad dovanos visada yra džiugu. Tad su malonumu priėmė savivaldybės siūlomus baldus. Anksčiau gausią šeimyną prieš Kalėdas pamalonindavo ir darbdaviai.
Kalbėjo apie naująją žemę
„Mes viena retų šeimų, kur visi vaikai – vieno vyro”, – gyrėsi daugiavaikė moteris.
Jai didžiausia palaima būti motina, rūpintis vaikais, kad jie būtų protingi, rūpestingi, nuoširdūs ir geri žmonės. Daug vaikų – daug džiaugsmo.
Anot V.Šnitkovos, Dievas duoda vaiką ir juo rūpinasi. Ji laukė kiekvieno savo vaiko, kurį jiems su vyru davė Dievas.
V.Šnitkova save vadino Evangelijos tikėjimo krikščione. Ji kategoriškai neigė sąsajas su sekta.
Iškėlusi pirštą moteris ėmė kalbėti apie naująją žemę, vieną iš Saulės sistemos planetų, kurią Dievas paruoš jį tikintiems.
Pasikeis skalbiamąją mašiną
Kazbėjų gatvės namas, kuriame gyvena Irina Kovalenko, renovuojamas.
Ši keturių vaikų motina iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo 774 litus kainuojančią skalbiamąją mašiną.
Kieme sutikta I.Kovalenko motina sakė, jog šeima turėjo veikiančią skalbyklę, bet ji buvo sena. Tad nauja buities technika pradžiugino šeimą.
I.Kovalenko vyras žuvo nuo elektros iškrovos, todėl jai vienai auginti vaikus, pašnekovės žodžiais, nelengva. Trinkelėmis išklotame kieme stovėjo automobilis.
Pati I.Kovalenko, nors ir buvo linksmai nusiteikusi, į kalbas nesileido. Ji tikino labai skubanti išvažiuoti.
Leido privatizuoti butą
Užupio gatvėje gyvenanti Ana Levandovskaja iš savivaldybės sulaukė ir buities technikos, kurios vertė 669 litai, ir baldų, kainuojančių 389 litus. Tačiau jos buto durys buvo užrakintos.
Taip, durys liudijo, kad už jų – skurdus gyvenimas. Bet žvelgiant pro laiptinės langą tolumoje buvo matyti Gedimino pilis. O pro kambario langus turbūt galima grožėtis Užupio panorama.
Prie įėjimo durų kabojo bent pora skelbimų, kuriuose pasiūlymai pirkti butą šiame name. Aišku, už labai nemažus pinigus. Juk tereikia parduoti butą, persikelti į atokesnį rajoną ir pinigų liks į valias.
A.Levandovskaja 2012-aisiais iš savivaldybės gavo ne vieną dovaną. Gegužę valdžia jai leido privatizuoti šį vieno kambario butą Užupyje, nes moteris iki šiol to nesugebėjo padaryti.
Tylėti verčia įstatymas
Vilniaus socialinės paramos centro direktorė Solveiga Reisgienė tikino, kad kalbėti apie konkrečias šeimas, svarstyti, ar joms būtinai reikėjo paramos, jai neleidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos.
Iš skylėto savivaldybės biudžeto praėjusių metų pabaigoje 16 šeimų buvo skirta per 16 tūkst. litų. Už tiek pinigų buvo nupirkta lovų, spintų ar skalbyklių, šaldytuvų.
Anot S.Reisgienės, tokia parama prisidėjo prie skurdžiai, tačiau tvarkingai gyvenančių šeimų buities palengvinimo, gyvenimo kokybės gerinimo, palaikė jas ir motyvavo.
Visos šeimos paramą įvertino labai palankiai, su padėka.
Kas atrinko šeimas, kurioms buvo teikiama parama? S.Reisgienės žodžiais, tai darė socialiniai darbuotojai.
Šeimos teikė prašymus, socialiniai darbuotojai vertino jų pajamas, užimtumą, gyvenimo ir buities sąlygas. Galutinį sprendimą priėmė Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija.
Vilniuje parama skirstoma dar senoviškai
Rimantas Jonas Dagys
Seimo narys, Tėvynės sąjungos narys
„Vilniaus savivaldybė yra viena tų, kuri nepersitvarkė teikiant socialinę paramą.
Praėjusiais metais prasidėjo bandomasis piniginės socialinės paramos teikimo projektas, kai varguolius prižiūri ir juos griežčiau tikrina vietos bendruomenės atstovai, seniūnai – žmonės, kurie iš tikrųjų žino, kaip gyvena jų kaimynai.
Tačiau šiame projekte nepabūgo dalyvauti tik penkios Lietuvos savivaldybės iš šešiasdešimties.
Jau pirmi metai parodė, jog projekte dalyvaujančios savivaldybės sutaupo iki trečdalio pašalpoms skiriamų lėšų, nes paramos gavėjų gerokai sumažėjo.
Vilniuje socialinė parama skirstoma senoviškai – valdininkams žiūrint į popierius. O popieriai sutvarkomi gerai. Iš jų nebus matyti, kas pašalpos atvažiuoja nauju automobiliu „Mercedes-Benz”, kas gyvena prabangiame kotedže, bet prašo paramos.
Kol nesulauksime bendruomenių pagalbos, lėšas ir toliau švaistysime vėjais.”