Nežinau, už ką jis balsavo iš tiesų. Klausinėti tokių dalykų – tarsi lįsti po svetima antklode. Galiausiai ne taip ir svarbu: ankstesnės valdžios paslėptas minas jau tenka rankioti kitiems. Kaip jiems sekasi?
Kol kas, regis, neprastai.
A. Butkevičiaus Vyriausybė pirmiausia žengė į bene pavojingiausią – energetikos lauką, kuriame ketverius metus nevaldomai siautėjo A. Sekmokas.
Čia ir velnias koją gali nusisukti, tačiau naujuosius išminuotojus kol kas lydi sėkmė. Vienas sprogmenų jau neutralizuotas: elektros kainos išaugo mažiau, nei planuota.
Dėl iš pirmo žvilgsnio sunkiai suvokiamų priežasčių konservatoriai planavo kaip reikiant įkurti Elektrėnų krosnis, gaminančias be proto brangią energiją. Už tai turėjo sumokėti visi vartotojai. Laimė, iki šių metų suspėta sumažinti Lietuvos elektrinės apetitą, nors iš ten dejonės sklinda iki šiol.
Naujoji koalicija nedelsdama griebėsi preparuoti ir energetikams sumokėtų pinigų skirstymo metodiką itin sudėtingu pavadinimu – visuomenės interesus atitinkančių paslaugų mokestis.
A. Sekmokas buvo nutaręs, jog visuomenės interesai geriausiai bus apginti, jei šimtus milijonų litų žarstys užsieninės, daugiausia rusiškos, elektros pardavėjai. Tačiau socdemai su savo bendražygiais užkirto ir tam kelią.
Minų aptikta ne tik energetikos lauke.
Antai nenuilstantis kovotojas už visuotinę blaivybę konservatorius A. Matulas kaip išgalėdamas stūmė įstatymą, pagal kurį stipresnis kaip 7,5 proc. alus išguitas iš šalies parduotuvių, o likęs parduodamas tik ne didesne kaip litro tara.
Reikia pripažinti, kad šio veikėjo ketinimai buvo geri. Dalis vyrų (ir ne tik), ypač gyvenančių provincijoje, dieną ir pradeda, ir baigia apsikabinę alaus bambalį. Tačiau gerais norais ir kelias į pragarą grįstas.
Viena vertus, taip ir nebuvo įvestas įpareigojimas ne ką brangesnį spirituotą rašalą pilstyti, pavyzdžiui, tik į 200 mililitrų stiklinius flakonėlius.
Todėl sulig sausio 1-ąja centus skaičiuojantys mėlynanosiai paprasčiausiai pasuko nuo alaus prie vyno vitrinų.
Be to, kas jau kas, o A. Matulas tikrai turėjo būti įspėtas, kad toks drakoniškas draudimas tikrai užklius Briuselyje.
Kur tai matyta, kad Europos Sąjungos valstybėje negalima įsigyti tegul ir stipraus, bet tikrai normalaus, jau šimtus metų gaminamo ir tikrai brangaus belgiško alaus.
Naujojo Seimo atstovai jau pasiryžę ištaisyti ir šią pirmtakų nesąmonę. Tikėkimės, kad nebus per vėlu ir baudos už akivaizdžius pažeidimus mūsų šalis negaus.
Tikriausiai prireiks ir brangaus nekilnojamojo turto mokesčio pataisų. Mat išsipildė bene prasčiausios jo priešininkų pranašystės, kad administravimas kainuos daugiau, negu bus surinkta pinigų.
Brangesnius nei milijono litų būstus valdantys turtuoliai į biudžetą tesumokėjo varganus 3 milijonus litų, nors įstatymo stūmėjai gulėsi kryžiumi ir suokė apie 17 milijonų ar net daugiau.
Galima lažintis, kad ilgainiui išaiškės ir daugiau per pastaruosius ketvertą metų priimtų beverčių ar net žalingų teisės aktų. Naujoji Seimo dauguma turėtų ne tik juos ištaisyti, bet ir apsidrausti nuo galimų savo klaidų.
Suprantama, jokia draudimo kompanija jiems nepadės. Vienintelė išeitis – įstatymu įteisinta asmeninė atsakomybė.
Jeigu valstybė galėtų pareikalauti iš A. Sekmoko, A. Matulo ar kitų nesąmonių košės privirusių pareigūnų atlyginti jai padarytą žalą, kitiems panašaus kalibro išminčiams ateityje tikriausiai nekiltų ranka imtis panašių sprendimų.
Deja, to tikrai nebus. Juk, pavyzdžiui, už „prabangos” mokestį kone vieningai balsavo ir konservatoriai, ir socdemai. Negi dabar savus pakišinėsi?
