„Mes turime lietuvių kalbą gerbti. Šie metai ko gero apskritai
turėtų būti įvardinami kaip lituanistikos metai. Lenkai visai
gražiai laiko lietuvių kalbos egzaminą, netgi keista, kad vietomis
geriau nei lietuvaičiai. Todėl atsisakyti to egzamino ar kažkaip
kitaip tikrai neplanuojama“, - žurnalistams pirmadienį sakė
D. Pavalkis.
Tačiau ministras užsiminė, kad tebėra diskutuojama dėl
egzamino vertinimo kriterijų.
Lapkritį buvo patvirtintos suvienodinto lietuvių kalbos egzamino
vertinimo instrukcijos, jose numatant atlaidžiau vertinti
abiturientų, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, darbus.
D. Pavalkis sako, kad visus tautinėms mažumoms rūpimus klausimus
aptars su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) į viceministres
deleguojama Edita Tamošiūnaite.
„Lenkų rinkimų akcija delegavo viceministrę, ir tiesiai su
žmogumi, kuris yra suinteresuotas lenkų mokyklomis, lenkų tautinės
mažumos padėtimi, mes diskutuosime jau viename kabinete ir
kažkokius visiems priimtinus sprendimus rasime“, - kalbėjo jis.
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo
įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių
kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau
pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti
lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.
Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra
vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pabrėžia, kad kitose šalyse,
įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino
ir dalykų dėstymo valstybine kalba.