„Mes turime lietuvių kalbą gerbti. Šie metai ko gero apskritai turėtų būti įvardinami kaip lituanistikos metai. Lenkai visai gražiai laiko lietuvių kalbos egzaminą, netgi keista, kad vietomis geriau nei lietuvaičiai. Todėl atsisakyti to egzamino ar kažkaip kitaip tikrai neplanuojama“, - žurnalistams pirmadienį sakė D. Pavalkis.
Tačiau ministras užsiminė, kad tebėra diskutuojama dėl egzamino vertinimo kriterijų.
Lapkritį buvo patvirtintos suvienodinto lietuvių kalbos egzamino vertinimo instrukcijos, jose numatant atlaidžiau vertinti abiturientų, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, darbus.
D. Pavalkis sako, kad visus tautinėms mažumoms rūpimus klausimus aptars su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) į viceministres deleguojama Edita Tamošiūnaite.
„Lenkų rinkimų akcija delegavo viceministrę, ir tiesiai su žmogumi, kuris yra suinteresuotas lenkų mokyklomis, lenkų tautinės mažumos padėtimi, mes diskutuosime jau viename kabinete ir kažkokius visiems priimtinus sprendimus rasime“, - kalbėjo jis.
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.
Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pabrėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.
