Anot Nacionalinės teismų administracijos pranešimo, teikimą
dėl vieno Kauno apygardos teismo teisėjo galbūt aplaidaus pareigų
atlikimo buvo pateikęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus
Meilutis. Jis nurodė, kad teisėjas buvo nepakankamai pareigingas ir
atidus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.
Bylai nagrinėti buvo sudaryta vienos sudėties teisėjų
kolegija, tačiau ji buvo išnagrinėta kitos sudėties teisėjų
kolegijos. Tai paaiškėjo išklausius teismo posėdžio garso
įrašą.
Atlikus patikrinimą nustatyta, kad teisėjas – kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas – neužtikrino, jog teismo nuosprendis
būtų pasirašytas tik teismo posėdyje dalyvavusių teisėjų. Kauno
apygardos teismo vadovas šiuo atveju įžvelgė pareigingumo principo
pažeidimo požymių.
Į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdį atvykęs
teisėjas savo klaidą pripažino. Kadangi šis tarnybinis pažeidimas
rimtų padarinių nesukėlė, jis įvertintas kaip mažareikšmis.
Taip pat komisija nagrinėjo Ingos Martinkėnaitės teikimą dėl
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmų.
Pareiškėjos manymu, teisėja savo elgesiu pažeidė vaiko teises ir
teisėtus interesus, kadangi netaikė laikinųjų apsaugos priemonių
ir esą vilkino bylą.
„Atlikus tyrimą nustatyta, kad skundas nepagrįstas, nes teisėja
procesinius veiksmus atliko laikydamasi civilinį procesą
reglamentuojančių teisės normų. Taip pat nerasta pagrindo
pripažinti, jog teisėja būtų siekusi vilkinti procesą“, -
teigiama Nacionalinės teismų administracijos pranešime.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja skundėsi Romualdas
Visokavičius ir Vytautas Petrušonis. Jie tvirtino, kad nagrinėdama
baudžiamąją bylą teisėja darė psichologinį spaudimą
liudytojui, taip pat posėdžio metu parašė raštelį ir perdavė
prokurorui su raštelio turiniu nesupažindinusi proceso dalyvių.
Be to, anot R. Visokavičiaus ir V. Petrušonio, teisėja neperdavė
teismo pirmininkui adresuoto prašymo sudaryti teisėjų kolegiją
šiai bylai nagrinėti.
Komisijai teisėja paaiškino prokurorui perdavusi užrašą su
klausimu „Ar bus prašymų?“. Ji pripažino, kad šis veiksmas buvo
neatsargus ir neapgalvotas.
Išklausius teismo garso įrašą nustatyta, kad teisėja nedarė
įtakos liudytojui ir nepadarė kitų teikime nurodomų etikos
pažeidimų.