Tokį derlių, koks šiomis dienomis užderėjo teisėsaugos baruose, senokai teko regėti.
Iš pradžių nugriaudėjo policijos operacija, per kurią visą dieną buvo sulaikomi Kauno nusikaltėlių gaujos – Agurkinių – nariai ir vadeivos.
Šalies policijos vadovybė paskelbė sudavusi mirtiną smūgį vienai pavojingiausių grupuočių, siautėjusiai ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje, taip pat užsienyje.
Policijos vadovų tvirtinimu, tai svarbus žingsnis kovojant su organizuotu nusikalstamumu apskritai, o ta kova esą vyksta itin sėkmingai.
Tiesa, jau dabar prognozuojama, kad Daktarų bei Daškinių vietą laikinojoje sostinėje užėmusius Agurkinius greičiausiai pakeis pagrindiniai jų konkurentai Kamuoliniai.
Tad šalies policija, kuri šią operaciją įvykdė, kai kojų savo postuose dar neapšilo nauja Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, gali guostis, kad darbo jai tikrai netrūks.
Lyg specialiai kreipdamasis į politinės valdžios viršūnes generalinis komisaras S.Skvernelis daug kalbėjo apie tai, kad policijos struktūros dar kartą įrodė, kokios yra darbščios ir pajėgios.
Demonstruodama, kad sugeba žvelgti visomis kryptimis, policija šią savaitę sudavė ir kitą triuškinamą smūgį – tik šį kartą pačiai sau.
Kriminalinės policijos biuro ir Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai kartu su prokurorais pričiupo keturis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus, kurie įtariami didelės apimties narkotikų platinimu ir ryšiais su nusikaltėliais.
Parodyti, jog yra geros formos, šią savaitę nusprendė ne tiktai šalies teisėsauga, bet ir Lietuvos bankas, vadovaujamas prezidentės D. Grybauskaitės statytinio V. Vasiliausko.
Bankų prievaizdai kartu su teisėsaugos pareigūnais toliau šienavo kredito unijų plotuose.
Nacionalinė kredito unija šią savaitę pripažinta nemokia ir artimiausiu metu teismo bus prašoma jai iškelti bankroto bylą.
Lietuvos bankas paskelbė galutinai nustatęs, jog unijos turtas mažesnis už įsipareigojimus net keliasdešimčia milijonų litų, be to, unija esą teikė neteisingus duomenis apie savo būklę.
Pernai teisėsauga, tirianti galimą 25 mln. litų iššvaistymo šioje unijoje bylą, sulaikė kelis jos vadovus, tarp jų – buvusį valdančiosios Darbo partijos kandidatą Seimo rinkimuose Ž. Putramentą.
Kreditų iš šios unijos yra gavęs ir pats Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas.
Be to, užkulisiuose jau seniai sklando kalbos, kad iš šių įstaigų šešėliniais pinigais galėjo būti finansuojamos arba verslo struktūros, arba kai kurios politinės partijos.
Lietuvos bankas sustabdė ir kredito unijos „Švyturio” taupomosios kasos veiklą ir inicijuoja jos bankrotą. Tai Nacionalinės kredito unijos veiklos tyrimo dalis. „Švyturio” vadovas – irgi „darbiečių” atstovas T. Zajančkauskas.
Tiesa, prokurorai tikino neturintys duomenų, jog jų ir Lietuvos banko taršomos unijos kaip nors susijusios su prezidentės itin nemylimos Darbo partijos veikla.
Bet į „darbiečių” pusę mestas dar vienas šešėlis yra pliusas prezidentei, konfrontuojančiai ne tik su šia partija, bet ir su visa valdančiąja koalicija.
D. Grybauskaitė šią savaitę mėgino rinkti taškus ir kitokiais būdais – pavyzdžiui, surengusi parodomąjį susitikimą su Kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadove D. Korsakaite. Prezidentei atrodo, kad tik ji viena norinti sumažinti šilumos kainas ir tai padarys.
O kitą dieną šalies vadovė skeptiškai įvertino premjero A. Butkevičiaus kalbas apie tai, kad Lietuva sieks įsivesti eurą jau 2015 metais.
Čia galima prisiminti, kad tuojau Europos Sąjungai pirmininkausianti Lietuva ne tik nežino, kada jai reikėtų euro ir kada galėtų jo siekti, bet ir apskritai negali ką nors aiškesnio pasakyti apie visos Europos Sąjungos ateitį.
Ginčą apie ES perspektyvas visoje Europoje dar labiau pakurstė Didžiosios Britanijos premjero D.Camerono grasinimai išstoti iš Bendrijos, nors šis politikas greičiausiai tik pozavo prieš savo rinkėjus.
Migla tebegaubia ir Lietuvai svarbų projektą: bus statoma nauja atominė elektrinė ar ne?
Prezidentė, tarsi pagaliau supratusi, kad gerokai pakenkė sau ankstesniais niekinamais pareiškimais apie rudenį įvykusio referendumo rezultatus, staiga pareiškė, jog tuo atveju, jeigu nauja valdžia apsispręs statyti naują elektrinę, vėl reikės referendumo.
Tiesa, jau baigiantis savaitei šalies vadovė nustebusi aiškino taip nesakiusi ir tvirtino priešingai: referendumas esą nebūtų būtinas.
Tokių viražų mįsles turėjo minti ne tik Lietuvos, bet ir Danijos, kurioje D.Grybauskaitė tuo metu lankėsi, žiniasklaida.
Ne lengvesnes mįsles pateikia ir premjeras A. Butkevičius.
Estijoje viešėjęs premjeras pareiškė, jog Lietuva vis dėlto statys naują atominę elektrinę, jeigu ji bus pelninga.
Tai naujas Vyriausybės vadovo, kuris iškart po rinkimų aiškino, kad praėjusios valdžios projektas nebus tęsiamas, posūkis.
Terminas, kada Lietuva pagaliau apsispręs dėl šio projekto ir branduolinės energetikos apskritai, nukeltas į gegužę.
Susidaro įspūdis, jog šiuo metu nauja valdžia labai užsiėmusi postų ir įtakos dalybomis ar buvusių valdančiųjų palikimo narstymu, todėl tiesiog neturi laiko apsispręsti, kuria kryptimi sukti visos valstybės vairą.
