Pusės milijono litų vertės butą Kauno centre socialiai remtina kaunietė įsigijo dar 2008 metais. Dabar šis sandoris sudomino ir mokesčių inspektorius, ir policijos pareigūnus.
Atlikus patikrinimą, įvertinus kaunietės lėšų, už kurias ji įsigijo butą, kilmę, nustatyta, kad ji per dvejus metus iš nežinomų šaltinių gavo beveik pusę milijono litų.
„Šių pinigų ir įsigyto nekilnojamojo turto kaunietė nedeklaravo ir mokesčių nesumokėjo. Ji nesutiko su Kauno AVMI priskaičiuota beveik 170 tūkst. litų mokesčių suma ir patikrinimo aktą apskundė, bet Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas savo nutartimi patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimą. Šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl neteisėto kaunietės praturtėjimo“, - rašoma Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime spaudai.
„Viena iš reikšmingų grėsmių, darančių įtaką valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimui, yra gyventojų vengimas deklaruoti visas gaunamas pajamas ir mokėti mokesčius. Bet tam, kad asmuo patektų į VMI akiratį, jis nebūtinai turi būti deklaravęs savo pajamas. Mokesčių inspekcija naudoja atrankos sistemas taikydama dešimtis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas galimas mokesčių vengimas ir neteisėtas praturtėjimas. Minėtos kaunietės turto ir pajamų patikrinimas atliktas gavus duomenų iš Kriminalinės policijos biuro, valstybinės įmonės „Regitra“, remiantis Austrijos Respublikos mokesčių administratoriaus pateikta medžiaga bei kita surinkta informacija“, – sako Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
Per patikrinimą mokesčių inspekcijos specialistai lygino mokesčių mokėtojos ir jos šeimos narių asmenines išlaidas su gautomis pajamomis. Per visą tikrintą laikotarpį nuo 1999 metų moters išlaidos buvo gerokai didesnės nei gautos pajamos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kaunietė negalėjo turėti beveik pusės mln. litų butui pirkti. Šios iš nenustatytų šaltinių gautos didžiulės pinigų sumos kaunietė nedeklaravo, o jos įsigijimą aiškino turėtomis santaupomis bei gautomis paskolomis ne tik Lietuvoje, bet ir iš užsienyje gyvenančių artimų giminaičių. Būtina akcentuoti, kad moteris niekur nedirbo ir gaudavo socialines išmokas.
„Dažniausiai galimai neteisėtai praturtėję asmenys, bandydami pagrįsti savo turto įsigijimą teisėtomis pajamomis, teigia iš anksčiau turėję ne banko įstaigose laikomų pinigų arba griebiasi paskolų priedangos. Šiuo atveju turėtas 200 tūkst. litų santaupas mokesčių mokėtoja privalėjo deklaruoti 2003 metais per Vienkartinį gyventojų turto deklaravimą, bet to nepadarė. Dėl gautos 250 tūkst. litų paskolos iš užsienio pagrįstumo teko kreiptis į Austrijos mokesčių administratorių“, – aiškina G. Muznikas.
Remiantis giminaičių teiktais parodymais, kuriuose fiksuota, kad santaupų moteris neturėjo ir pinigų jie neskolino, žlugo gautų paskolų Lietuvoje versija. Buvo „mušta ir tetulės iš užsienio korta“: Austrijos mokesčių administratorius nurodė, kad negali nustatyti tariamos paskolos teikėjos piniginių lėšų susidarymo šaltinių, nes juos pagrindžiančių dokumentų jų šalies pilietė pateikti negalėjo. Be to, pagal nurodytas teisės aktų nuostatas, tuo atveju, jeigu kaunietės teta būtų 250 tūkst. litų sumą atvežusi į Lietuvą, ji šiuos pinigus turėjo deklaruoti. Bet Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos nurodė, kad tokių duomenų nėra. Tad mokestinės naudos siekusi kaunietė į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 170 tūkst. litų jai priskaičiuotų mokesčių.
