Teismams nagrinėti viena po kitos perduodamos korupcija kaltinamų policijos pareigūnų bylos. Jas atvertus aiškėja šokiruojantys faktai. Pasirodo, Kauno policijos patruliai greičio mėgėjus gaudydavo policijos ženklais nežymėtu, majonezą gaminančiai įmonei priklausančiu automobiliu, o jų kolegos vairuotojams reketuoti naudodavo nuosavą alkoholio matuoklį.
Su pareigūnų korupcija kovojančios Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius teigia, kad šie faktai yra tik ledkalnio viršūnė, uniformuoti nusikaltėliai naudoja ne tik nuosavus alkoholio, bet ir greičio matuoklius, taip pat specialius ryšio blokatorius, o kyšininkavimas policijoje pasiekė neregėtas aukštumas. Apie kovą su policijoje išvešėjusia korupcija komisaras D. Malaškevičius pasakojo lrytas.lt žurnalistui.
– Tapote naujos tarnybos – įkurtos tik 2011 metų rugpjūčio 11 dieną – Policijos departamento Imuniteto valdybos, kurios paskirtis – kovoti su korupcija, vadovu. Šiuo metu jūsų vadovaujamas padalinys dėl savo veiklos žinomas visoje šalyje. Kaip galėtumėte apibūdinti Lietuvos policijos situaciją korupcijos kontekste?
– Nors ilgą laiką dirbu policijoje, ateidamas į šią tarnybą nemaniau, kad situacija bus tokia bloga. Neslėpsiu, žinojau, kad ji nėra gera – dirbdamas organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniuose susidurdavau su įvairiomis blogybėmis. Tačiau tikrai nesitikėjau, kad situacija tokia bloga.
Akivaizdu, kad kai kuriuose policijos padaliniuose korupcija taip išplitusi, jog žmonėms akis drasko. Vis tiek viliesi, kad dar esama policijos veiklos sričių, kuriose, regis, korupcija neįmanoma, tačiau kuo toliau, tuo labiau vis sunkiau galvą guldyti ir sakyti, kad policijoje iš viso egzistuoja sritis, kurioje korupcijos nėra. O tai labai liūdina.
– Kuri policijos sritis labiausiai korumpuota? Tradiciškai žmonės teigia, kad labiausiai kyšius mėgsta kelių policininkai. Koks jūsų vertinimas?
– Apie 80 proc. Lietuvos gyventojų, kuriems tenka turėti reikalų su policija, susiduria su eismo priežiūros funkcijas atliekančiais padaliniais. Kiek mažiau jie susiduria su Kriminaline policija, Migracijos tarnyba, kitais policijos padaliniais.
Viešajai, Kelių policijai su piliečiais tenka bendrauti dažniausiai, o joje dirbantys nesąžiningi, korumpuoti pareigūnai labai kenkia pasitikėjimui visa policijos sistema.
Tačiau vertindami korupciją Kriminalinėje policijoje mes matome visai kitus mastus ir visai kitą žalą. Ar analizuotume ekonominius, ar kriminalinius nusikaltimus tiriančių pareigūnų korupcinę veiklą, žala, kurią jie padaro, nė iš tolo neprilygsta tiems smulkaus kyšininkavimo atvejams, su kuriais nuolat susiduriama Kelių policijoje. Todėl sunku palyginti korupciją Kriminalinėje ir Viešojoje policijoje, korupcija iš esmės yra baisus reiškinys.
– Kaip manote, kokios priežastys lemia, kad valstybei priesaiką davę policijos pareigūnai ją sulaužo imdami kyšius – sunki materialinė būklė, motyvacijos stoka ar elementarus godumas?
– Analizuojant korupcijos priežastis pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokius žmones priimame dirbti į policiją, ar jie turi motyvacijos, ar tinkami čia dirbti, galų gale – kokiu tikslu jie ateina.
Reikia pripažinti, kad čia esama nemažai spragų. Dabar policininko tinkamumas vertinamas taip: ar jis sveikas, ar gali nubėgti tam tikrą atstumą, atlikti tam tikrus pratimus. Tačiau niekas nežiūri į tai, kokia jo motyvacija, kokie jo siekiai ateinant dirbti į policiją.
Nemotyvuoti pareigūnai – didelis galvos skausmas. Tokius žmones galima vertinti dvejopai – arba jie prastai atlieka savo darbą, arba užsiima su policijos pareigūno vardu nesuderinama veikla.
Sprendžiant šią problemą nuolat kyla klausimas: kaip į policiją pritraukti jaunus, mokslus baigusius žmones? Kaip pasiekti, kad jie policininko profesiją matytų kaip vieną tų, su kuria norėtų sieti savo gyvenimą?
Tam reikia ir šiokio tokio materialinio paskatinimo. Būkime atviri – mokslus baigęs studentas, pasižiūrėjęs, kiek uždirba policijos pareigūnas, į policiją nelabai veršis.
Kita vertus, neretai pasigirsta kalbų – padidinkite atlyginimus, ir policininkai neims kyšių. Tokias kalbas vertinu itin atsargiai. Kas, jeigu atlyginimai pakils keliais šimtais? Tai juk niekis, palyginti su tuo, kiek patrulis „užsidirba“ per vieną pamainą.
– Kalbama, kad šalies policijoje egzistuoja korupcinė sistema, dėl kurios itin sočiai gyvena policijos viršininkai. Ar su įkalčiais sučiuptų korumpuotų policininkų vadovai žinojo apie jų veiką?jei taip – kodėl toleravo?
– Korupciją analizuojančioje literatūroje teigiama, kad ši nusikalstamumo forma neįmanoma be tiesioginio vadovo žinios arba jo nenorėjimo kištis. Bet kuriuo atveju vadovas žino, kas darosi jo vadovaujamame padalinyje, jeigu jis aktyvus – mato, kaip keičiasi policijos darbuotojų elgesys, kas su kokiu automobiliu atvyksta į darbą.
Savo darbe tenka susidurti su tokiais policijos vadovais, kuriems, regis, kova su kyšininkavimu visiškai nerūpi. Jie teigia, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą: mes turime gaudyti korumpuotus pareigūnus, o jie – vadovauti.
Tačiau nustatyta, kad korupcijos lygis teritoriniuose padaliniuose turi tiesioginę įtaką nusikalstamumo lygiui. Pateiksiu konkretų pavyzdį – prieš metus ėmėme analizuoti bandymų papirkti policininkus atvejus. Radome ir tokių Lietuvos rajonų, kuriuose per daugybę metų nebuvo užfiksuota nė vieno bandymo duoti kyšį pareigūnui.
Tačiau tie patys rajonai pasižymėjo itin dideliu neblaivių vairuotojų sukeliamų avarijų skaičiumi. Manau, visiems aišku, kad kyšius imantys policininkai ir korupciją toleruojantys jų viršininkai tiesiogiai prisideda prie nelaimių skaičiaus didėjimo.
– Kokia jūsų vadovaujamos Imuniteto valdybos kovos su korupcija perspektyvinė strategija? Kaip stengiamasi užkirsti kelią pagundomas paimti brukamą kyšį?
– Šiuo metu stengiamės padaryti tai, ką visos užsienio šalys jau seniai yra padariusios – išskirti tas sritis, kuriose kyšininkavimo galimybė yra akivaizdžiai didesnė. Pavyzdžiui, su tokia pagunda bene dažniausiai susiduria kelių policininkai, nes apklausų rezultatai rodo, kad net 60 proc. Lietuvos gyventojų kylančias problemas linkęs spręsti duodami kyšius.
Galime tik įsivaizduoti, kiek tas vargšas policininkas, jeigu jis yrą sąžiningas, per dieną patiria gundymų, jeigu kas antras sustabdytas pažeidėjas bando susitarti, siūlo kyšį.
Bandome policijos darbą reorganizuoti taip, kad į Kelių policiją paskiriami žmonės jau būtų perėję papildomą filtrą korupcijos rizikai sumažinti.
Užsienyje į kiekvieną atvejį stengiamasi atsižvelgti individualiai. Pavyzdžiui, jeigu pareigūnas turi daug įsiskolinimų, pavyzdžiui, kas mėnesį moka po 1 tūkst. litų bankui už paskolą, o jo šeimos mėnesio pajamos siekia 2,5 tūkst. litų, jis nėra paskiriamas į „jautrias“ pareigas, kur yra daug pagundų paimti kyšį.
Šiuo užsienio pavydžiu siekiame sekti ir mes. Tam tikrus pareigūnus, kurie dėl atitinkamų priežasčių gali tapti pažeidžiami, būtina nukreipti į tas policijos veiklos sritis, kuriose korupcinės veiklos rizika minimali. Tai gali būti darbas organizaciniuose poskyriuose, budėtojų dalyse ir pan.
– Teko girdėti apie planus bene didžiausios korupcinės rizikos zonoje esančią Kelių policiją reformuoti taip, kad pusę pareigūnų sudarytų moterys. Kaip tai galėtų sumažinti korupciją?
– Tai nėra naujovė, esama šalių, kurios tai yra išbandžiusios ir pasiekusios gerų rezultatų. Moterys iš esmės yra nepakančios korupcijai, joms nepatinka aplinkui vykstantys korupciniai procesai, be to, jos pačios mažiau linkusios į korupcinį veikimą. Jau nekalbant apie tai, kad moterys etiškiau, nėra linkusios panaudoti jėgą.
Skirtingai nei vyrai – šeimos maitintojai, iš kurių reikalaujama namo parnešti pinigų, vaikų turinčios moterys suvokia didesnius įsipareigojimus, jos nėra linkusios rizikuoti ir susigundyti vienkartiniais pasiūlymais paimti kyšį.
Siekdami išgyvendinti policijos sistemoje suvešėjusią korupciją ketiname iš esmės reformuoti Kelių policijos sistemą. Bandysime padaryti taip, kad moterų skaičius siektų 50 proc. ir kad kelių ekipažą sudarytų moteris bei vyras.
Šiuo metu būtent Kelių policija, jos darbe pasitaikančios korupcijos apraiškos labiausiai ir lemia neigiamą žmonių nuomonę apie visą policiją. Todėl norime šią sferą sutvarkyti taikydami įvairias priemones.
– Kauno apylinkės teisme už kyšių ėmimą buvo nuteisti du policijos patruliai, kurie, kaip paaiškėjo, greitį viršijusius vairuotojus gaudydavo vienai majonezą gaminančiai įmonei priklausančiu automobiliu. Neseniai paaiškėjo, kad jūsų vadovaujamos valdybos pareigūnams įkliuvę patruliai naudodavo savo asmeninį alkoholio matuoklį. Kaip vertinate šiuos reiškinius? Ar galima teigti, kad keliuose patruliuojantys pareigūnai savo tarnybą paverčia nusikalstamu „verslu“?
– Reikia pripažinti, kad policijos pareigūnai gana išradingi, jie taip pat investuoja į savo nusikalstamą veiklą. Šie veikėjai perka nuosavus alkoholio ir greičio matuoklius. Taip pat naudoja specialią įrangą, blokuojančią GPS duomenų perdavimą. Paprastai policijos budėtojas kompiuteryje mato, kurioje vietoje yra kiekvienas patrulių ekipažas, tad nusikalstamą veiklą vykdantys pareigūnai, norintys tapti „nematomi“, įjungia specialius signalo blokatorius. Tokių žmonių net liežuvis neapsiverčia vadinti pareigūnais, nes tai policijos uniformas vilkintys nusikaltėliai. Jie randa įvairiausių būdų, kaip vykdyti savo nusikalstamą veiklą.
Nuosavus alkoholio matuoklius šie veikėjai naudoja todėl, kad oficialiai policijos turimuose matuokliuose yra visus rodmenis išsaugantis atminties modulis. Sustabdę vairuotoją, nuo kurio sklinda alkoholio kvapas, korumpuoti pareigūnai gali duoti jam papūsti į savo nuosavą matuoklį, o paskui reikalauti kyšio žinodami, kad „įpūstos“ promilės nebus užfiksuotos jiems oficialiai išduotame ir vadovų tikrinamame matuoklyje.
Nuosavus alkoholio ar greičio matuoklius naudojančių policijos pareigūnų sučiupome ne tik Kauno mieste ir Kauno rajone, bet ir Vilniuje, taip pat kituose Lietuvos miestuose. Todėl galima sakyti, kad šis reiškinys gana paplitęs.
– Kokį vaidmenį Imuniteto valdybos pareigūnų darbe išaiškinant korumpuotus policininkus vaidina su uniformuotų nusikaltėlių reketu taikstytis neketinančių piliečių pranešimai?
– Sąmoningų žmonių pateikiama informacija mums itin svarbi. Pagal jų pranešimus esame pradėję ne viena tyrimą Kaune, Panevėžyje, kituose miestuose. Pasipiktinę žmonės skambina, skundžiasi, kad ką tik pareigūnai iš jų paėmė kyšį, nesvarbu – blaivūs ar neblaivūs jie vairavo.
Labai svarbu žinoti tai, kad kyšį pareigūnams davę ir apie tai pirmi policijai pranešę žmonės yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės (Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia – Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 5 punktas.).
– Kaip reikėtų elgtis žmonėms, kurie susiduria su nesąžiningais policininkais, keliuose vairuotojus stabdančiais tam, kad juos reketuotų, reikalautų duoti kyšį? Kaip atpažinti, ar pareigūnai naudoja policijos oficialiai naudojamą greičio ar girtumo matuoklį, o ne bando apgauti savo nuosava įranga?
– Pirmiausia nereikėtų duoti kyšio. Tačiau jeigu taip atsitiko, kad kyšio buvo išreikalauta, reikėtų paskambinti Imuniteto valdybos ar jos padalinių telefonais, kurie viešai skelbiami internete.
Mums padeda ir anoniminė informacija, kai žmonės paskambina ir pasako matę, kaip kažkas paėmė kyšį. Pasitaiko nemažai atvejų, kai ši informacija pasitvirtina, surenkami įkalčiai, ir kyšininkai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Kelių policijos oficialiai naudojamų greičio ir alkoholio matuoklių nuotraukos bei aprašymai skelbiami internetinėje svetainėje https://www.lkpt.lt. Jeigu vairuotojas susiduria su kito modelio prietaisu, kuriuo pareigūnas bando patikrinti blaivumą ar įrodinėja viršytą greitį, apie šį faktą reikėtų kuo skubiau informuoti Imuniteto valdybos pareigūnus.
