Susitikimo dalyviai sutarė, jog permainos turi būti
įgyvendintos taip, kad „nebūtų supriešintos valstybinės ir
privačios gydymo įstaigos, būtų garantuota paslaugų kontrolė
sveikatos apsaugos sistemoje ir racionaliai naudojamos lėšos perkant
brangią medicininę įrangą“, pranešė Ministro pirmininko spaudos
tarnyba.
Apie Vyriausybės vadovo susitikimą dėl sveikatos apsaugos
sistemos reformos iš anksto nebuvo pranešta.
Pranešime spaudai pateikiama premjero pozicija, kad „privati
medicina, kaip sveikatos apsaugos sistemos dalis, suteikia žmogui
paslaugų pasirinkimo galimybę, tačiau reikia peržiūrėti, kaip
atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, kokia gydymo įstaigų
infrastruktūra, kad gyventojams būtų prieinama reikalinga medikų
pagalba ir efektyviai naudojamos sveikatos apsaugai skiriamos
valstybės lėšos“.
Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis
savo viešais pasisakymais dėl sveikatos sektoriaus finansavimo
sukėlė privačiai dirbančių medikų pasipiktinimą. Medikai
žiniasklaidai nuogąstavo, jog ministras sugriaus privatų medicinos
sektorių, tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas tvirtina,
kad sveikatos sistemą reikia inventorizuoti ir aiškiai nustatyti, į
kokią valstybinio finansavimo dalį gali pretenduoti privačios
medicinos įstaigos.
Ministras tikisi, jog konkrečių žingsnių reformuojant sistemą
bus galima imtis Konstituciniam Teismui pasisakius dėl sveikatos
draudimo sistemos. Praėjusią kadenciją su grupe Seimo narių
V.Andriukaitis kreipėsis į KT dėl Sveikatos draudimo įstatymo
nuostatų, pagal kurias valstybės sveikatos draudimu nedraudžiami
asmenys, už kuriuos nemoka draudėjai, įmoką moka patys,
konstitucingumo.
Sveikatos apsaugos ministras BNS yra sakęs bandysiąs įtikinti
koalicijos partnerius, kad dėl šių nuostatų būtų kreiptasi Seimo
nutarimu, ir tuomet jis būtų nagrinėjamas be eilės. Ministras
tikisi, jog aiškindamas įstatymą KT plačiau pasisakytų dėl
Konstitucijos 53 straipsnio, kuriuo žmogui laiduojama medicinos
pagalba, o turint Sveikatos draudimo įstatymo įvertinimą būtų
aišku, ką jame reikia keisti.
Diskusijos dėl medicinos sektoriaus kilo V.Andriukaičiui
pateikus įstatymo pataisas, kuriomis nustatomos sąlygos dėl
ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių
sudarymo. Parlamentas joms nepritarė.
Pataisomis siūlyta, kad teritorinės ligonių kasos ir asmens
sveikatos priežiūros įstaigos sutartys dėl asmens sveikatos
priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos praėjusiais
kalendoriniais metais tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai
nebuvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)
biudžeto lėšų, būtų sudaromos, jeigu atitiktų tam tikras
sąlygas.
Sąlygos nurodytos trys: pageidaujamų teikti stacionarinių
asmens sveikatos priežiūros paslaugų, brangiųjų tyrimų ir
procedūrų teritorinės ligonių kasos veiklos zonos paslaugų
vartojimo rodiklis būtų bent 10 proc. mažesnis nei šalies
paslaugų vartojimo rodiklis; asmens sveikatos priežiūros įstaiga
pageidautų teikti kompensuojamas paslaugas, kurių teikimą nutraukė
kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga; asmens sveikatos
priežiūros paslaugoms teikti ar jų plėtrai būtų skiriamos
papildomos PSDF lėšos.
V. Andriukaičio inicijuotas įstatymo pataisas, kurioms nepritarė
ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių, praėjusią savaitę
sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
