Migracijos valdybos duomenimis, baigsis per 400 tūkst. pasų,
išduotų 1993 metais, galiojimas. Jų savininkai turės įsigyti naujus
asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, todėl
prognozuojamas didelis žmonių antplūdis.
„Šie metai yra išskirtiniai - sukanka dvidešimt metų, kai
didžiumai mūsų šalies piliečių buvo išduoti Lietuvos Respublikos
pasai, - sako Migracijos valdybos pasų skyriaus viršininkė Edita
Prilepskienė. - Kaip tik šiemet baigiasi jų galiojimo terminas. Be
to, 2003 m. pradėjome išdavinėti asmens tapatybės korteles, kurios
galiojo 10 metų. Jas turėję žmonės taip pat privalės įsigyti naujus
asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus“.
Pasak E. Prilepskienės, Migracijos valdyba didesnį žmonių
antplūdį prognozavo, tačiau, anot jos, daugiausia jų bus garbaus
amžiaus, todėl Migracijos valdyba norėtų, kad jiems netektų ilgai
laukti eilėje.
Jaunesni senjorų artimieji ar draugai galėtų pagelbėti jiems -
pasinaudodami elektronine išankstine registracija, iš anksto
užregistruoti vyresnius giminaičius ar bičiulius jiems patogiu
metu, sako Migracijos valdybos pasų skyriaus viršininkė.
Šito Migracijos valdyba piliečių prašo ir kasmet baigiantis
žiemai - mat artėjant šiltajam sezonui, atostogų metui, nuolat
padaugėja norinčiųjų pasikeisti ar pasigaminti asmens tapatybę ir
pilietybę patvirtinančius dokumentus. Neretai ir skubos tvarka -
per vieną ar penkias darbo dienas.
Migracijos valdybos duomenimis, šiemet baigsis net 411 tūkst.
049 pasų, išduotų 1993 m., galiojimo terminas. Bendras šiais metais
nebegaliosiančių - kartu su vėliau išduotaisiais - pasų skaičius
siekia daugiau kaip pusę milijono (539 tūkst. 284). Kaip paprastai,
dalis žmonių juos keis ne į pasą, bet į asmens tapatybės kortelę.
Kaip rodo keleto metų Migracijos valdybos statistika, vyresnio
amžiaus žmonės vis dažniau linksta pasą keisti į asmens tapatybės
kortelę: 2011 m. iš 1 122 senjorų nebegaliojantį pasą į asmens
tapatybės kortelę keitė 547 (į pasą - 480), pernai - iš 20 812 - 8
029 (į pasą - 4551) senjorai.