Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka
teigė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskųsti
pernai gruodį ir šiemet sausį priimti savivaldybės sprendimai.
Pasak jo, nors įstatymas ir numato pirmenybę valdžios
rengiamiems šventiniams renginiams, savivaldybė turi rasti bent
valandą šioms eitynėms.
„Savivaldybė arogantiškai atsisako derinti laiką ir vietą, kur
mes pageidaujame, ir mums primygtinai siūlo žygiuoti Upės gatvėje.
Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę rasti bent valandą
laiko tą dieną visuomeniniam renginiui Gedimino prospekte“, -
BNS sakė J. Panka.
Jis pareiškė, kad „eitynės tikrai bus, nesvarbu, ar bus
leidimas, ar ne“. „Nesinorėtų, kad tokią gražią šventinę dieną
aptemdytų provokacijos ar riaušės, todėl padarysime viską, kad
tai būtų legalu“, - kalbėjo J. Panka.
Jo teigimu, eitynių dalyviai žygiuoti Gedimino prospektu nori,
nes būtent čia esančiuose Seimo rūmuose buvo priimtas Kovo
11-osios aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, be
to, tai „pagrindinė visos šalies gatvė“ ir tradicinė eitynių
vieta.
J. Panka atmetė kritikų apibūdinimus, kad šis renginys yra
„neonacių eitynės“.
„Norėčiau, kad tie žmonės, kurie taip teigia, pasižiūrėtų
istorijos vadovėlius ir žodynus, ką reiškia „neonacis“,“fašistas“
ir panašūs terminai. Kasmet Kovo 11-ąją žygiuojantys Lietuvos
patriotai - tai įvairiausios amžiaus grupės, nuo motinų su
kūdikiais iki garbaus pensinio amžiaus žmonių. Su mumis žygiuoja
ir Kovo 11-osios signatarai, Seimo nariai, sporto klubų aistruoliai,
įvairios visuomeninės jaunimo organizacijos. Ant tokių
įvairiapusiškų eitynių uždėti neonacių etiketę gali tik silpno
proto žmogus“, - kalbėjo J. Panka.
Pernai tradicinėse nacionalistinėse eitynėse minint
Nepriklausomybės atkūrimo dieną dalyvavo apie apie 900 žmonių.
Nešina valstybinėmis trispalvėmis minia Gedimino prospekte
skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, tačiau
kai kurie žmogaus teisių gynėjai sukritikavo vėl skambėjusį
šūkį „Lietuva lietuviams“ ir skustagalvių dalyvavimą eisenoje.
Daugiausia kritikos eitynės sulaukė 2008 metais, kai jose buvo
skanduojami antisemitiniai šūkiai.
Lietuva Kovo 11-ąją švenčia Nepriklausomybės atkūrimo
dieną, pažymint 1990 metais pasirašytą Nepriklausomybės atstatymo
aktą, kuris sugrąžino nepriklausomybę po 50 metų trukusios
sovietų okupacijos.