N. Venckienė savo kasaciniame skunde reikalavo panaikinti dviejų teismų sprendimus – 2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį grąžinti jos globotinę mamai L. Stankūnaitei ir 2012 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas N. Venckienės apeliacinis skundas ir palikta galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis.
Buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas tada konstatavo, kad mergaitė mamai turėjo būti perduota dar anksčiau – 2010 m. lapkričio mėnesį, kai Panevėžio apygardos teismas neskundžiama nutartimi paskelbė, jog įtarimai L. Stankūnaitei buvo panaikinti pagrįstai.
„Vaiko teisės gyventi su motina ir motinos L. Stankūnaitės pirmumo teisė prieš kitus asmenis rūpintis savo dukra negali būti ribojamos, todėl jau įsiteisėjus minėtai Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarčiai, laikinoji vaiko globa turėjo pasibaigti“, - pabrėžė Klaipėdos apygardos teismas.
Nors ši nutartis yra įsiteisėjusi ir neskundžiama, N. Venckienė savo kasaciniame skunde tebetvirtino, kad L. Stankūnaitei turėjo būti pareikšti įtarimai dėl savo dukters tvirkinimo ir ji esą turėjo būti teisiama kartu su Andriumi Ūsu.
Tai, kad kasacinio skundo padavimo dieną vadinamoji Kauno pedofilijos byla dar nebuvo baigta, yra bene pagrindinis N. Venckienės motyvas, kodėl mergaitė negalėjo būti perduota L. Stankūnaitei.
Kol skundas buvo išnagrinėtas, šis motyvas neteko prasmės. Pernai lapkričio 30 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas visiškai reabilitavo A. Ūsą.
Teismas pabrėžė, kad mergaitė seksualinės patirties įgijo savo tėvo namuose, kai D. Kedys, atėmęs dukrą iš motinos ir izoliavęs ją nuo visuomenės, septynis mėnesius mokė pasakoti, ką esą su ja darė trys pedofilai, ir visą šį „spektaklį“ filmavo.
Mergaitė su mama gyvena jau daugiau nei aštuonis mėnesius. Ji iš globėjos namų išvaduota pernai gegužės 17 d.
N. Venckienė ne tik prašė dukterėčią grąžinti į jos namus, bet ir buvo pateikusi priešieškinį, kuriame prašė L. Stankūnaitei neterminuotai apriboti teises į dukrą. Šis jos prašymas taip pat atmestas.
Teismas nurodė, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tada, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina.
Kad L. Stankūnaitė neprižiūrėtų savo dukters ar būtų dariusi jai neigiamą įtaką, pasak LAT teisėjo Egidijaus Laužiko, duomenų nėra.
Priimdamas galutinę ir neskundžiamą nutartį teismas vadovavosi A. Ūso bylos medžiaga, rėmėsi psichologų išvadomis, taip pat buvo Kriminalinės policijos biuro pateikta medžiaga, kurioje teigiama, kad vaikui yra užtikrinamos visos sąlygos sveikai gyventi ir vystytis.
Taip pat vadovautasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuri irgi pabrėžia, kad šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir išskirtinis apribojimas, kurio taikymas galimas tik atsižvelgiant į labai svarius argumentus.
Teismas pabrėžė, kad N. Venckienė šioje byloje buvo tik laikinoji vaiko globėja. Jos užduotis – paruošti vaiką grąžinti į šeimą.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai. Vaiko perdavimas globoti yra laikina priemonė, kuri turi būti sustabdyta, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti“, - rašoma LAT nutartyje.