Šalies vadovės patarėja tokią poziciją, išsakė po D. Grybauskaitės susitikimo su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku ir Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininku Gintaru Kryževičiumi.
„Prezidentė atkreipė dėmesį, kad procesinėse smulkmenose skęstantis bylų nagrinėjimas, nepagrįstas jų vilkinimas didina žmonių nepasitikėjimą teismais, todėl reikėtų kaip galima greičiau vykdyti teismų reformą. Susitikimo metu buvo pabrėžta, kad reformą reikia spartinti ir sutelktomis pastangomis, bendromis jėgomis bandyti pabaigti ją iki 2015 metų pradžios“, - žurnalistams sakė D. Ulbinaitė.
„Tam, kad bylos būtų nagrinėjamos sparčiau, prezidentė pabrėžė, kad reikėtų subalansuoti ir bylų srautus šalyje, nes nėra normalu kai, pavyzdžiui, Ignalinoje ir Zarasuose nagrinėjamų bylų skaičius skiriasi kone dvigubai“, - teigė ji.
Taip pat, pasak D. Ulbinaitės, reikia tęsti teismų reformą sujungiant mažesnius teismus.
„Dabar veikianti sistema, kai teisme dirba vos keli teisėjai yra ir neefektyvi ir neracionali“, - teigė prezidentės patarėja.
Susitikime, jos teigimu, aptartos ir galimybės įvesti teisėjų specializacijas.
Teisingumo ministras J. Bernatonis teigė, kad susitikime su šalies vadove visais - baudžiamojo proceso greitinimo, teismų reformos ir visuomenės tarėjų įvedimo - klausimais buvo rasta „bendra kalba“.
Paklaustas, ko gali būti imamasi, kad bylos nebebūtų vilkinamos, ministras atsakė: „Tai ir supaprastintas procesas, ir įvairūs kiti dalykai, be to dabar yra perteklinių normų dabar galiojančiame Baudžiamajame procese dėl galimybės nuolat skųsti įvairius sprendimus. Tie skundimai turėtų būti apibendrinti ir turbūt nagrinėjami iš karto“, - kalbėjo J. Bernatonis.
G. Kryževičius žurnalistams sakė, kad su teismų reforma susiję projektai yra parengti ir „teismų stambinimo žemėlapis jau padarytas“. Šiuos žemėlapius jis žadėjo artimiausiu metu pristatyti viešai.
„Tačiau nenorėčiau atskleisti jums detalių vien todėl, kad tai yra politinės valios reikalas ir taip, kaip matys šios dienos parlamentas mūsų ateitį, t.y. teismų sistemos organizacinius metmenis, taip ir atsitiks“, - teigė AT pirmininkas.
Pasak jo, „kuo daugiau mažų teismų, tuo daugiau administratorių, tuo didesnės proporcijos tarp vieno teisėjo išnagrinėtų bylų skaičiaus“.
Paklaustas, kiek po reformos turėtų likti teismų, G. Kryževičius sakė: „Berods dabar prognozuojame 14 teismų, tačiau tai susiję su sisteminiais ryšiais, mes turime derintis prie policijos ir prokuratūros, nes tai būtini tarpinstituciniai sisteminiai ryšiai“.
„Nenorėčiau, kad būtų paskleista žinia, jog rajonuose neliks teismų. Mes kalbame apie tai, kad visuose rajonuose išlieka teismai kaip ir dabar, tačiau jie nebus juridiniai asmenys. Tai bus vienas sustambintas darinys - Ukmergė kaip centras ir aplink jį esantys rajonai“, - dėstė Teisėjų tarnybos pirmininko pareigas taip pat einantis G. Kryževičius.
Pasak jo, juridinio asmens statuso neturinčiuose filialuose neliktų ir teismo pirmininkų.
