Šalies vadovės patarėja tokią poziciją, išsakė po
D. Grybauskaitės susitikimo su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu,
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku
ir Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininku Gintaru Kryževičiumi.
„Prezidentė atkreipė dėmesį, kad procesinėse smulkmenose
skęstantis bylų nagrinėjimas, nepagrįstas jų vilkinimas didina
žmonių nepasitikėjimą teismais, todėl reikėtų kaip galima
greičiau vykdyti teismų reformą. Susitikimo metu buvo pabrėžta,
kad reformą reikia spartinti ir sutelktomis pastangomis, bendromis
jėgomis bandyti pabaigti ją iki 2015 metų pradžios“, -
žurnalistams sakė D. Ulbinaitė.
„Tam, kad bylos būtų nagrinėjamos sparčiau, prezidentė
pabrėžė, kad reikėtų subalansuoti ir bylų srautus šalyje, nes
nėra normalu kai, pavyzdžiui, Ignalinoje ir Zarasuose nagrinėjamų
bylų skaičius skiriasi kone dvigubai“, - teigė ji.
Taip pat, pasak D. Ulbinaitės, reikia tęsti teismų reformą
sujungiant mažesnius teismus.
„Dabar veikianti sistema, kai teisme dirba vos keli teisėjai yra
ir neefektyvi ir neracionali“, - teigė prezidentės patarėja.
Susitikime, jos teigimu, aptartos ir galimybės įvesti teisėjų
specializacijas.
Teisingumo ministras J. Bernatonis teigė, kad susitikime su
šalies vadove visais - baudžiamojo proceso greitinimo, teismų
reformos ir visuomenės tarėjų įvedimo - klausimais buvo rasta
„bendra kalba“.
Paklaustas, ko gali būti imamasi, kad bylos nebebūtų
vilkinamos, ministras atsakė: „Tai ir supaprastintas procesas, ir
įvairūs kiti dalykai, be to dabar yra perteklinių normų dabar
galiojančiame Baudžiamajame procese dėl galimybės nuolat skųsti
įvairius sprendimus. Tie skundimai turėtų būti apibendrinti ir
turbūt nagrinėjami iš karto“, - kalbėjo J. Bernatonis.
G. Kryževičius žurnalistams sakė, kad su teismų reforma
susiję projektai yra parengti ir „teismų stambinimo žemėlapis jau
padarytas“. Šiuos žemėlapius jis žadėjo artimiausiu metu
pristatyti viešai.
„Tačiau nenorėčiau atskleisti jums detalių vien todėl, kad
tai yra politinės valios reikalas ir taip, kaip matys šios dienos
parlamentas mūsų ateitį, t.y. teismų sistemos organizacinius
metmenis, taip ir atsitiks“, - teigė AT pirmininkas.
Pasak jo, „kuo daugiau mažų teismų, tuo daugiau
administratorių, tuo didesnės proporcijos tarp vieno teisėjo
išnagrinėtų bylų skaičiaus“.
Paklaustas, kiek po reformos turėtų likti teismų,
G. Kryževičius sakė: „Berods dabar prognozuojame 14 teismų, tačiau
tai susiję su sisteminiais ryšiais, mes turime derintis prie
policijos ir prokuratūros, nes tai būtini tarpinstituciniai
sisteminiai ryšiai“.
„Nenorėčiau, kad būtų paskleista žinia, jog rajonuose neliks
teismų. Mes kalbame apie tai, kad visuose rajonuose išlieka teismai
kaip ir dabar, tačiau jie nebus juridiniai asmenys. Tai bus vienas
sustambintas darinys - Ukmergė kaip centras ir aplink jį esantys
rajonai“, - dėstė Teisėjų tarnybos pirmininko pareigas taip pat
einantis G. Kryževičius.
Pasak jo, juridinio asmens statuso neturinčiuose filialuose
neliktų ir teismo pirmininkų.