„Aš linkęs palikti (pareigose - BNS), nes dažniausiai tokia
byla bus numarinta, jokio sprendimo nebus priimta. Pasirodyti, kad mes
čia galime kapoti galvas, ne pats geriausias dalykas“, -
trečiadienį Žinių radijui sakė A. Sysas.
Jis tvirtino, kad ši byla tiriama jau ne vienerius metus,
J. Milerius tuomet nėjo Seimo kanclerio pareigų, jis tebuvo vienas
iš komisijos narių, dirbusių kasos patikrinimo komisijoje.
„Tai parodo, kad teisėtvarka gal ir turi surinkusi kokių nors
operatyvinių duomenų, žinių turi, bet ilgai laiko papkutes
pasidėję į stalčius, gal seifus, ir kai galbūt kažkokį
politinį užsakymą reikia vykdyti, ištraukiamos tos bylos. Manau,
jie turėtų pagal mūsų visų sistemą veikti nepriklausomai, jeigu
yra nusikaltimo sudėtis, reikėtų spręsti greitai. Juoba kad Seimo
kasininkės byla dėl iššvaistytų pinigų jau baigta. O kaltinimai
(J. Mileriui - BNS) keliami už ankstesnį laiką. Kažkas man ne visai
suprantama ir aišku“, - sakė A. Sysas.
Įtarimai baudžiamojoje byloje dėl galimo aplaidaus
buhalterinės apskaitos tvarkymo Seimo kanceliarijoje J. Mileriui
pateikti sausį.
„Įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį -
galimas tarnybos pareigų neatlikimas ir Baudžiamojo kodekso 300
straipsnį - galimas dokumento suklastojimas. J. Mileriui nepaskirta
jokia kardomoji priemonė“, - BNS yra sakiusi Generalinės
prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialistė Rita
Stundienė.
Pasak R. Stundienės, tyrimas jau eina link pabaigos. Kartu su
J. Mileriui įtarimai yra pateikti dar dešimčiai asmenų, tarp jų
yra Seimo kanceliarijos darbuotojų.
Pats J. Milerius BNS yra sakęs, kad įtarimai jam pateikti dėl
to, jog 2008 metų rugpjūčio 1 dieną jis dirbo komisijoje, kuriai
buvo pavesta suskaičiuoti pinigus Seimo kasoje.
„Kasos grobstymas demaskuotas 2009 metais, o 2008 metais buvo
eilinis kasininkės išėjimas atostogų. Tuometinis kancleris mane
įtraukė į penkių žmonių grupę kasai perduoti naujai kasininkei.
Mes trūkumo nematėme, o pagal tyrėjų manymą, tuo metu jau buvo
trūkumas. Esame įtariami, kad pasirašėme neteisingus aktus“, -
pasakojo Seimo kancleris.
Tuomet jis ėjo Informacijos technologijų ir telekomunikacijų
departamento direktoriaus pareigas.
„Mano manymu, to trūkumo tikrai nebuvo. Bet jie (tyrėjai - BNS),
matyt, turi pagrindo manyti, kad buvo. Aš nežinau, kokiu pagrindu
jie mano, kad trūkumas jau buvo“, - sakė J. Milerius.
Jis tvirtino Seimo kasoje buvusių pinigų pats neskaičiavęs,
pasitikėjęs pavaduojančia kasininke.
Anksčiau J. Milerius byloje apklaustas kaip liudytojas, o sausį
tapo įtariamuoju. Kodėl pasikeitė jo statusas, kancleris sakė
nežinąs.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos
tvarkymo Seimo kanceliarijoje pradėtas po to, kai 2009 metų liepą
Seimo kanceliarijos kasoje pasigesta per 440 tūkst. litų.
Iš pradžių įtarimai dėl galimo aplaidaus buhalterinės
apskaitos tvarkymo ir tarnybos pareigų neatlikimo buvo sulaukusios
tik buvusios Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė
Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė. Vėliau
įtarimai pareikšti ir kitiems Seimo kanceliarijos darbuotojams.
Dėl dingusių pinigų yra nuteistos buvusi Seimo kasininkė
Regina Petkelienė ir buvusi Nacionalinės sveikatos tarybos
buhalterė Olga Goluskaitė. Joms skirta po dvejus metus laisvės
atėmimo. Paaiškėjo, kad R. Petkelienė skolino O. Goluskaitei pinigus
iš Seimo kasos, o ši juos teigia pralošusi kazino.
R. Petkelienė taip pat teigė, kad dalis pinigų skolinta Seimo
kanceliarijos darbuotojams, parlamentarams.
Pernai gruodžio 13 dieną Lietuvos apeliacinis teismas atmetė
abiejų nuteistų moterų skundus. Po šios nutarties nuosprendis joms
įsiteisėjo.