Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijų atstovas,
privataus Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Vilniuje direktorius
Laimutis Paškevičius trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje
teigė, kad V. Andriukaičio planuojami pokyčiai sveikatos apsaugos
sistemoje „nebuvo derinami nei su pacientų, nei su paslaugų
teikėjų organizacijomis“.
„Tai nėra sistemos reformos koncepcija, tai yra pavieniai
pasisakymai, kurie nieko bendro neturi su kažkokiais aiškiais
tikslais. Jei ateina ministras, nuo ko jis turėtų pradėti darbą?
Jis turėtų suburti visas suinteresuotas puses, pacientus, paslaugų
teikėjus, gydymo įstaigų asociacijas. T.y. visi, kurie yra procese,
turi aptarti, kokios yra problemos, kokie turėtų būti sprendimo
būdai. Klausimas toks - ar kas nors matė reformos planą? Bet
veiksmai jau prasidėjo“, - kalbėjo L. Paškevičius.
Pasak jo, V. Andriukaičio siūlomos permainos yra nesuderinamos
su Europos Sąjungos teise.
„Ministras dažnai cituoja Konstituciją, bet Konstitucija
įtvirtina teisinės valstybės principus. Yra teisėkūros
taisyklės, poveikio vertinimo metodikos, kurias teikdamas įstatymą
turi pateikti pagal visą teisės aktų leidybos metodiką“, - teigė
privačių gydymo įstaigų atstovas.
Pasak jo, privačiame sektoriuje dirbantys medikai nori, kad
pacientai besinaudojantys jų paslaugomis galėtų gauti tokį pat
finansavimą iš teritorinių ligonių kasų kaip ir valstybinėse
ligoninėse.
„Privačios įstaigos prašo, kad pacientai, kurie ateina į
tą gydymo įstaigą, gautų tokį pat apmokėjimą, kokį gautų
valstybinėje gydymo įstaigoje. Jeigu pacientas nori primokėti,
jis ateis į privačią įstaigą, bet jis gaus geresnę paslaugą. Jo
niekas neverčia eiti, jis pats nusprendžia. Demokratinės valstybės
užtikrina žmogaus teisę rinktis“, - teigė L. Paškevičius.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida
Augustinienė teigė, kad panaikinus principą „pinigai paskui
pacientą“ nukentėtų tiek privačiose, tiek valstybinėse
sveikatos priežiūros įstaigose besigydantys asmenys, nes tokiu
atveju daugiau žmonių rinktųsi valstybines paslaugas, tačiau
valstybinės gydymo įstaigos nebūtų pajėgios priimti išaugusį
pacientų srautą.
„Valstybei visų pirma turi rūpėti, kad pacientas medicinines
paslaugas gautų laiku ir kokybiškas. Kur jis jas gaus - tai yra
paciento pasirinkimo teisė“, - dėstė moteris.
Remiantis spaudos konferencijoje pateiktais duomenimis, 2011
metais privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms teko 6,8 proc.
(216 mln. 400 tūkst. litų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)
lėšų. Tuo metu valstybinio sektoriaus finansavimui buvo skiriama
93,2 proc. (2 mlrd. 960 mln.) PSDF lėšų.
Pasak pateiktos medžiagos, Europos Sąjungoje vidutiniškai iš
tūkstančio gydymo įstaigų lovų, 308 lovos tenka privačiam
sektoriui. Tuo metu Lietuvoje 2011 metais 992 lovos buvo valstybinėse
gydymo įstaigose, o 8 teko privačiam sektoriui.
Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis
savo viešais pasisakymais dėl sveikatos sektoriaus finansavimo
sukėlė privačiai dirbančių medikų pasipiktinimą. Medikai
nuogąstavo, jog ministras sugriaus privatų medicinos sektorių, tuo
metu Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas tvirtina, kad sveikatos
sistemą reikia inventorizuoti ir aiškiai nustatyti, į kokią
valstybinio finansavimo dalį gali pretenduoti privačios medicinos
įstaigos.
Diskusijos dėl medicinos sektoriaus kilo V. Andriukaičiui
pateikus įstatymo pataisas, kuriomis nustatomos sąlygos dėl
ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių
sudarymo. Parlamentas joms nepritarė.
Pataisomis siūlyta, kad teritorinės ligonių kasos ir asmens
sveikatos priežiūros įstaigos sutartys dėl asmens sveikatos
priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos praėjusiais
kalendoriniais metais tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai
nebuvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)
biudžeto lėšų, būtų sudaromos, jeigu atitiktų tam tikras
sąlygas.
Sąlygos nurodytos trys: pageidaujamų teikti stacionarinių
asmens sveikatos priežiūros paslaugų, brangiųjų tyrimų ir
procedūrų teritorinės ligonių kasos veiklos zonos paslaugų
vartojimo rodiklis būtų bent 10 proc. mažesnis nei šalies
paslaugų vartojimo rodiklis; asmens sveikatos priežiūros įstaiga
pageidautų teikti kompensuojamas paslaugas, kurių teikimą nutraukė
kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga; asmens sveikatos
priežiūros paslaugoms teikti ar jų plėtrai būtų skiriamos
papildomos PSDF lėšos.
V. Andriukaičio inicijuotas įstatymo pataisas, kurioms nepritarė
ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių, yra sukritikavusi ir
prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusiame
V. Andriukaičio susitikime su šalies poliklinikų vadovais šie
teigė, jog jiems sunku konkuruoti su privačiomis sveikatos
įstaigomis.
Anot poliklinikų vadovų, gaudamos finansavimą iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir imdamos priemokas, privačios
gydymo įstaigos gali teikti kokybiškesnes paslaugas, mokėti
didesnius atlyginimus gydytojams nei valstybinės. Tokią padėtį
valstybinio sektoriaus medikai vadino „nelygia konkurencine kova“.