„Buvo tikslas grąžinti ant normalių bėgių mūsų dialogą. Per ilgai buvo nesusikalbama ir, tiesiai sakant, per ilgai buvo nesikalbama“, - BNS sakė L. Linkevičius po susitikimo su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu.
Pasak L. Linkevičiaus, susitikime buvo aptarta Europos Sąjungos (ES) darbotvarkė ir dvišaliai klausimai, įskaitant tautinių mažumų padėtį.
BNS paklaustas, ar žadėjo Lenkijos kolegai, kad Lietuva priims sprendimus dėl Lietuvos lenkų keliamų klausimų - asmenvardžių, vietovardžių rašybos ir švietimo - L. Linkevičius teigė informavęs apie Vyriausybėje sudarytą darbo grupę, kuri turi pateikti atitinkamas įstatymų pataisas.
„Informavau, kad sukūrėme Vyriausybėje darbo grupę, kurioje aukšto lygio pareigūnai iš Kultūros, Teisingumo, Švietimo, Užsienio reikalų ministerijų turi pateikti reikiamų įstatymų pakeitimų projektus, kuriais atsakytumėme į tuos klausimus“, - sakė L. Linkevičius.
„Tai nebus labai greitai, bet tikrai neturi būti ir labai ilgai. Tai turi būti artimiausias įmanomas laikas“, - kalbėjo ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, R. Sikorskis aiškiai deklaravo, kad tai yra Lietuvos vidaus reikalas, o Lietuvos lenkai turi būti lojalūs Lietuvai.
„Ministras pasakė, kad tai mūsų vidaus reikalas ir jis tikisi, kad Lietuva padarys, kas priklauso, rūpinantis Lietuvos piliečiais. Aš irgi pasakiau, kad Lietuvos piliečiai visi svarbūs - ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai. Lenkijos ministras pabrėžė, kad lenkų tautinės mažumos atstovai, Lietuvos piliečiai turi būti lojalūs valstybei, kurioje gyvena. Tai pareiškimas vertas pagarbos“, - BNS kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
L. Linkevičius sakė susitikime taip pat išsakęs ir Lenkijos lietuvių susirūpinimą dėl, jų teigimu, nepakankamo švietimo finansavimo, dėl kurio uždaromos lietuviškos mokyklos ir trūksta lietuviškų vadovėlių.
Šiuos klausimus ketvirtadienio vakarą ministras aptars susitikęs su Lenkijos lietuviais Seinuose.
Lietuvos ministras teigė pakvietęs R. Sikorskį atvykti į Lietuvą jam patogiu metu ir „jis šį kvietimą priėmė“.
Tuo tarpu interviu Lenkijos žiniasklaidai jis atsiprašė dėl 2010 metais vykusio balsavimo Seime, kai nepritarta pavardžių rašybos dokumentuose originalo kalba įteisinimui.
„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu (2010 metų balandį - BNS). Tuomet nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzecpospolita“ sakė ministras.
„Tas balsavimas rodo, kokie sudėtingi yra šie reikalai. Reikia kalbėjimosi, reikia pasitikėjimo. Tai buvo skaudi pamoka. Dabar mūsų vyriausybės nori esminių pokyčių mažumų klausimu, tačiau neaišku, ar tai baigsis sėkmingai. Padėkime vieni kitiems. Manau, kad tai mūsų bendras tikslas. Mūsų vyriausybės vardu sakau, kad tikrai norime tai pakeisti“, - interviu L. Linkevičius.
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai, kurie teigia, kad Lietuva nevykdo anksčiau duotų pažadų.
Įstatymo projektą, kurį buvo parengusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, tąkart palaikė 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Šį sprendimą tąkart palaikė dalis buvusių valdančiųjų konservatorių ir liberalų atstovų, bei nemaža dalis tuomet opozicijoje buvusios „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių.
Didžioji dalis šiuo metu valdžioje esančių socialdemokratų ir Darbo partijos frakcijos narių nepritarė projektui. Už projektą balsavo vienintelis socialdemokratų atstovas buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.
Projekte siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.
Centro-kairės Vyriausybė savo programoje žada išspręsti „vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“ atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“. Ministrų kabinetas taip pat žada „siekti, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką“.
Anot L. Linkevičiaus, susitikime daug dėmesio skirta ir santykiams su ES Rytų kaimynais, visų pirma - Ukraina, ir šiais klausimais Vilniaus bei Varšuvos pozicijos sutampa.
Tai - trečiasis dvišalis L. Linkevičiaus užsienio vizitas. Prieš tai jis viešėjo Latvijoje ir Švedijoje.
