Tai ketvirtadienį pranešė kultūros ministras Šarūnas Birutis
po pasitarimo su Kultūros ir meno tarybos nariais.
„Nustatyti maksimaliai minimalūs terminai Kultūros tarybos
suformuoti. Realiai pagal šiuos terminus, ji birželio-liepos
mėnesiais galėtų pradėti efektyviai vykdyti savo veiklą. Jeigu
nebus jokių trikdžių. Turėtų būti suformuota pati taryba, jos
administracija, suformuoti visi techniniai dalykai, tai yra
buhalterinė apskaita, personalas. Manome, antrą pusmetį Kultūros
taryba turėtų pilnai pradėti funkcionuoti“, - per spaudos
konferenciją sakė ministras.
Jo teigimu, siekiant užtikrinti kultūros projektų finansavimą,
bus rengiami poįstatyminiai aktai, kurie leistų ministerijai
paskirstyti lėšas iki tarybos sudarymo.
Problemų dėl kultūros finansavimo iškilo nuo šių metų
sausio 1 dienos įsigaliojus Kultūros tarybos įstatymui - pagal jį
kultūros projektams skirtas lėšas administruoja Kultūros taryba, o
ši dar nesudaryta.
Pasak Š.Biručio, dabar yra pereinamasis laikotarpis, bet
nepaisant jo, reikia užtikrinti kultūros gyvenimą.
„Iki to laiko (kol pradės veikti Kultūros taryba - BNS) yra
pereinamasis laikotarpis, kuris turi užtikrinti kultūros gyvenimo
Lietuvoje tęstinumą ir to gyvenimo finansavimą. Kartu su kultūros
bendruomene mes tą tikrai darome, kad įvyktų skaidriai, aiškiai,
nenutrūkstamai ir tam tikra lėšų dalis iš Kultūros rėmimo fondo
bus skiriama neatidėliotinoms programoms“, - ketvirtadienį kalbėjo
kultūros ministras.
„Dėl projektų, kurie būtini kultūros išgyvenimui, sudaryta
darbo grupė kartu su Kultūros ir meno taryba, ir artimiausiu metu
bus paskelbta, sakykime, kokie projektai bus finansuojami pagal
priimtas kultūros kaitos gaires. Jos patvirtintos dar praėjusios
Vyriausybės šiems metams. Galbūt trūksta viešumo ir išskleidimo,
kas po kiekviena gaire slepiasi“, - sakė Š. Birutis.
Jis žadėjo, kad Kultūros ministerijos interneto svetainėje
atsiras daugiau informacijos, paaiškinimų šia tema.
Šiuo metu veikiančios Kultūros ir meno tarybos narys Jonas
Staselis atkreipė dėmesį, kad nors šiemet padidėjo Kultūros
rėmimo fondas, tačiau jis neišaugo triskart, kaip skelbta. Mat iš
jo pinigų dabar reikia finansuoti programas, kurioms lėšų
anksčiau skirdavo Kultūros ministerija iš savo biudžeto.
„Kultūros ministerija yra priversta pagal esamą situaciją tam
tikras programas, kurios nebuvo tradiciškai remiamos iš Kultūros
rėmimo fondo, remti iš Kultūros rėmimo fondo lėšų. Priešingu
atveju tam tikros programos fiziškai negautų lėšų - tai yra
stipendijos, trimečiai festivaliai, dalis kitų programų, kurios
buvo remiamos kasmet, ir tai yra 11-14 mln. litų per metus“, - teigė
J. Staselis.
Pernai Kultūros ministerija su Kultūros rėmimo fondo pinigais
turėjo 28 mln. litų, šiemet kultūros programoms finansuoti liko
tik Kultūros rėmimo fondo lėšos - iš viso 46 mln. litų. Tačiau
iš jų 17,5 mln. litų jau paskirstytos pernai.
Pernai rugsėjį Seimas priėmė Kultūros tarybos įstatymą,
kuriuo įsteigiama Kultūros taryba, atsakinga už kultūros ir meno
programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą. Ji taip pat
administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas, skiria kultūros ir
meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą,
organizuoja kultūros ir meno tyrimus, koordinuoja jų gyvendinimą,
stebi, kaip projektai įgyvendinami ir kt.
Minėtą tarybą turi įsteigti Vyriausybė, o už tarybos narių
rinkimų organizavimą atsakinga Kultūros ministerija.
Kandidatus į Kultūros tarybos narius turi atrinkti kultūros ir
meno organizacijų deleguojami rinkėjai. Tarybos nariais gali būti
siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno srityse
žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį
įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų.
Be to, pakeitus kultūros projektų finansavimo tvarką, šiemet
padidintos Kultūros rėmimo fondo lėšos. Seimo sprendimu į jį
pervedamas nebe 1 proc. nuo akcizo pajamų, gautų už alkoholį ir
tabaką, bet 3 procentai. Tokiu būdu fondo dydis nuo 17-18 mln.
padidėjo beveik iki 46 mln. litų.