Pasak premjero, ketvirtadienį susitikime su Šalčininkų
mokytojais ir moksleiviais šie patys jo prašė, kad naujosios
tvarkos taikymas nebūtų atidėtas.
„Ir jaunimas, ir mokytojai susirinkę to paties prašė - kad būtų
taikoma išskirtinė tvarka egzaminuojant. Jie nori laikyti egzaminą,
bet jiems egzamino vertinimas bus kitoks, negu tiems, kurie mokosi
lietuviškose mokyklose“, - interviu „Znad Willi“ radijui
penktadienį sakė premjeras.
Švietimo įstatymas, pasak A. Butkevičiaus, keičiamas nebus:
kitokia egzaminų vertinimo tvarka bus sukurta ministro įsakymu.
Vyriausybės vadovas sakė pritariantis lenkiškų mokyklų
moksleiviams ir mokytojams, kad egzaminų suvienodinimo atidėjimas
problemos neišspręstų.
„Aš su jais kalbėjau atvirai ir klausiau, kuris kelias - ar
egzamino atidėjimas, ar šitas. Ne, sako, mes jau pradėjome mokytis,
mums geriau būtų, kad būtų taikoma kita tvarka, ne atidėjimas. Jei
atidėsi dvejus metus, bus suprasta, kad dvejus metus tu gali būti
tame pačiame lygyje arba galvoti, kad tik pradėsi gal gilintis
stipriau po dvejų metų. Aš manau, kad jų pasiūlytas variantas yra
teisingesnis“, - teigė A. Butkevičius.
Pasak premjero, atidėti egzaminų suvienodinimo tautinių mažumų
ir lietuviškų mokyklų moksleiviams jo neprašė ir koalicijos
partneriai - Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
2011 m. ankstesnės kadencijos Seimas priėmė
Švietimo įstatymo pataisas, numatančias daugiau pamokų lietuvių
kalba tautinių mažumų mokyklose, taip pat lietuvių kalbos egzamino
užduočių suvienodinimą nuo 2013 m.
Pataisos sulaukė didelio lenkų bendruomenės Lietuvoje
nepasitenkinimo, buvo organizuojami protestai. Nepasitenkinimą
pataisomis buvo išreiškusi ir Lenkijos užsienio reikalų ministerija.
Vyriausybė pabrėžė, kad reikia rūpintis, jog mokyklą baigę
lenkai gerai mokėtų valstybinę kalbą ir kad panašus švietimo
modelis galioja ir kitose ES valstybėse, tarp jų ir pačioje
Lenkijoje.
