Lietuva skaičiuoja, jog norint uždaryti neveikiančią elektrinę iki 2020 metų šaliai iš ES biudžeto reikia gauti 770 mln. eurų.
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė portalui lrytas.lt teigė, jog sprendimą Lietuvai skirti 400 mln. litų reikia vertinti pozityviai, nes dar praėjusiais metais buvo kalbama, jog Lietuva gaus apie 200 mln. eurų.
„Šiuo atveju, už sumą yra svarbesnė galutinė elektrinės uždarymo data. Svarbu, kad procesą dėl menkesnio finansavimo leistų tęsti ir po 2020 metų ir tam būtų skiriama ES parama“, - sakė I. Šimonytė.
Europarlamentaras Zigmantas Balčytis mano, jog Lietuva gaus mažesnę pinigų sumą, nes nelabai sėkmingai naudoja anksčiau skirtą ES paramą elektrinės uždarymui.
„Kiek žinau, iki šiol esame panaudoję tik apie pusę skirtos paramos – apie 350-400 mln. eurų, todėl Europos Komisija, matyt, į tai atsižvelgė ir ateinančiam laikotarpiui davė mažiau“, - sakė politikas.
Briuselyje aistros verda ir dėl žemės ūkiui skiriamų pinigų. Lietuvos ūkininkai gali tikėtis, jog tiesioginės išmokos jiems ir toliau po truputį didės ir 2020 metais pasieks 196 eurus už hektarą. Tai sudarys 75 proc. ES vidurkio.
Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna 143 eurus už hektarą, o ES vidurkis siekia 249 eurus.
Pagal ankstesnius Komisijos pasiūlymus, iki 2020 metų Lietuvos žemdirbių išmokų lygis būtų pasiekęs 178 eurus už hektarą. Taigi ūkininkai turėtų gauti daugiau, nei tikėtasi. Tačiau Lietuvos ūkininkai norėtų padidintą pinigų sumą gauti anksčiau nei 2020-aisiais.
Lietuvos žemdirbių organizacijos tvirtina, kad gaunant mažiau pinigų, nei mokama kolegoms iš Vakarų, ūkininkams sunkiau konkuruoti bendroje ES rinkoje.
