Pasak Lietuvos politologų, šis projektas kelia grėsmę Europos
Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvai.
„Eurazijos muitų sąjunga yra turbūt pirmas rimtas žingsnis NVS
šalims integruojantis. Muitų sąjungoje dalyvaujančios šalys
įsipareigoja vykdyti bendrą išorės prekybos politiką. Perduodamos
galios Eurazijos ekonominei komisijai spręsti bendrus užsienio
prekybos reikalus“, - penktadienį Seime sakė Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Jis vienas iš studijos „Eurazijos sąjunga: iššūkis Europos
Sąjungai ir Rytų partnerystės valstybėms“ autorių. Ši studija
penktadienį Seime pristatyta Užsienio reikalų ministerijos
atstovams, ekspertams, Seimo nariams bei Lietuvoje reziduojantiems ES
ir NATO valstybių narių ambasadoriams.
R. Vilpišauskas tvirtino, kad kuriamoje sąjungoje aiškiai
dominuoja Rusija.
„Rusija bus tas tikrasis sprendimų siūlytojas. Būtent Rusijoje
egzistuojančių taisyklių pagrindu ir gali vyti tolesnė
harmonizacija. Būtent taip vyko muitų suvienodinimas. Rusijoje
galiojantys muitai buvo perkelti Kazachstanui ir Baltarusijai.
Kazachstanui tai reiškė reikšmingą importo muitų padidinimą ir
jau atlikta nemažai studijų, kokią žalą tai padarė Kazachstano
ekonomikai, vartotojams, kaip buvo apribota konkurencija. Pavyzdžiui,
pigesnės kiniškos prekės pakeistos rusiškomis prekėmis“, -
kalbėjo R.Vilpišauskas.
Kitas studijos autorius Laurynas Kasčiūnas taip pat teigė, kad
per dvidešimt metų nuo Sovietų sąjungos žlugimo būta įvairių
iniciatyvų reintegruoti tą erdvę, bet visos jos žlugo. Tuo metu
Eurazijos muitų sąjunga „yra šiek tiek naujos kokybės projektas“.
„Matome, kad Eurazijos muitų sąjunga gali turėtų milžinišką
poveikį ES Rytų partnerystei, kaip iniciatyvai. Įsivaizduokime,
Ukraina ir Moldova tampa Muitų sąjungos narėmis. Vienas iš Rytų
partnerystės ramsčių - ekonominė integracija - būtų smarkiai
pažeistas“, - sakė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, Ukrainos narystė Muitų sąjungoje reikštų, kad
derybos su ES dėl laisvos prekybos ir asociacijos iš principo lieka
bevertės.
„Ukrainos daugiavektoriškumas eina į pabaigą, jai reikės
pasirinkti, kurioje ji yra erdvėje“, - tvirtino studijos autorius.
Jis priminė, kaip Ukraina bandė siūlyti Muitų sąjungai
bendrauti pagal formulę „3+1“. Ukraina siekė su šia organizacija
laisvos prekybos sutarties, bet Rusija tokią iniciatyvą blokavo.
„Kompromiso ir tarpinės stotelės Rusija neleidžia - arba tu
įstoji į Muitų sąjungą, perimi išorinės prekybos režimą, ir
taip atsisakai laisvos prekybos su ES ir kitos integracinės erdvės,
arba tu eini į ES“, - kalbėjo L.Kasčiūnas.
Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Dalius
Čekuolis sakė, kad kai kurie partneriai ES nelabai tiki Muitų
sąjungos sėkme, per daug lengvabūdiškai į ją žiūri.
„Pasigirsta pasakymų, kad tai negyvas gimęs kūdikis. Mes
manome, kad tai yra rimti procesai, kuriamos institucijos, tegu
kartais forma gerokai lenkia turinį, tačiau daromi dešimtys
tūkstančių visokių sprendimų, šimtai protokolų, - teigė
diplomatas. - (...) Akivaizdu, kad Eurazijos integracijos projektais
siekiama reikšmingai pakeisti geopolitinę sanklodą regione.
Jaučiame padidėjusį Rusijos aktyvumą Briuselio koridoriuose.“
R.Vilpišauskas siūlė, kad ES turėtų tęsti dvišalę
politiką, neperkeliant derybų į Eurazijos ekonominės komisijos
lygį.
„Mano nuomone, toliau reikia tęsti dvišalę politiką, bent jau,
kol Baltarusija ir Kazachstanas taps Pasaulio prekybos organizacijos
narėmis ir perims ten galiojančius principus“, - sakė jis.
Be to, ekonomistas siūlė ES apsvarstyti galimybę padaryti
ekonominių nuolaidų Rytų partnerystės valstybėms Ukrainai,
Moldovai, Gruzijai, kad jos būtų suinteresuotos integruotis į ES, o
ne į Muitų sąjungą.
R.Vilpišausko teigimu, Eurazijos muitų sąjunga visų pirma
politinis, geopolitinis projektas, kuris įgyvendinamas ekonominės
priemonėmis.
2010 metų sausį Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas įkūrė
Muitų sąjungą. Šios šalys yra panaikinusios prekių muitus bei
muitų kontrolės postus prie tarpusavio sienų.
2011 metų lapkričio 18 dieną Rusijos, Baltarusijos ir
Kazachstano prezidentai pasirašė susitarimą dėl siekio 2015 metais
įkurti Eurazijos ekonominę sąjungą. Susitarimu taip pat įsteigta
Eurazijos ekonominė komisija, kurios pagrindinės funkcijos yra
tikrinti Muitų sąjungos veikimą ir rengti siūlymus dėl tolesnės
šalių ekonominės integracijos, vedančios prie bendros ekonominės
erdvės sukūrimo.