Pasak politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus, būtų
suprantama, jei ministras būtų išsakęs apgailestavimą, bet, jo
nuomone, atsiprašymo žodžiai interviu didžiausiems Lenkijos
dienraščiams gali sukelti neigiamų pasekmių.
„Valstybės labai retai atsiprašo. Kartais to reikia -
pavyzdžiui, to reikėjo, kai atsiprašė prezidentas Algirdas
Brazauskas 1995 metais Knesete dėl žydų žudymo. Bet labai abejoju,
ar reikia atsiprašyti dėl politinio balsavimo. Dėl to galima
apgailestauti“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Pasak K.Girniaus, svarbus klausimas, kieno vardu ministras
išsakė atsiprašymo žodžius: „Svarbu, ar jis atsiprašė
valstybės ar Vyriausybės vardu. Jei valstybės - ar tai buvo
suderinta su prezidente. Kai esi ministras ir kalbi spaudai, negali
kalbėti vien tik savo vardu“.
Politologas sakė įžvelgiantis pavojų, jog ministro žodžiai
gali būti klaidingai interpretuojami, esą jis atsiprašė ne tik už
vieną specifinį žingsnį, bet apskritai dėl Lietuvos politikos
lenkų atžvilgiu, nors iš tiesų lenkai Lietuvoje turi puikias
galimybes užtikrinti savo tapatybę.
„Tai gali turėti neigiamų pasekmių ir sukurti įvaizdį, kad
visi lenkų priekaištai, reiškiami per pastaruosius dvejus-trejus
metus, buvo visiškai pagrįsti“, - kalbėjo K.Girnius.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis
laikosi priešingos nuomonės - jo teigimu, ministro gestas buvo
adekvatus, siekiant į gera pakreipti dvišalius santykius.
„Santykiai nuo 2008 metų buvo įvaryti į patinę situaciją.
Akivaizdu, kažkam reikėjo padaryti pirmą gestą. Ministras padarė
gestą, mano manymu, visiškai adekvatų. Pati problema ir
negebėjimas jos spręsti yra lietuvių pusės, ne lenkų pusės
problema“, - BNS sakė Š. Liekis.
Kitas VDU profesorius Antanas Kulakauskas atkreipė dėmesį, kad
galimybes įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis
riboja Konstitucija.
„Atsiprašymai visada gražu, bet nežinau, ar ministras yra
susipažinęs su Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimu.
Konstitucinis Teismas paaiškino, kad problema Konstitucijoje. Tada
ministras atsiprašinėja, kad Konstitucija yra tokia, o ne kitokia
– tai šiek tiek keista“, - BNS sakė A. Kulakauskas.
„Atsiprašinėti už politikų pažadus, kurie, nekreipdami
dėmesio į Konstituciją, greičiausiai nežinodami tų normų,
žadėjo tai daryti – čia jau kitas reikalas. Bet šiaip problema
dėl pavardžių, skirtingai nei vietovardžių ar gatvių rašymo,
yra konstitucinė“, - teigė jis.
Ministras L. Linkevičius atsiprašymo žodžius pasakė interviu
Lenkijos dienraščiams „Rzeczpospolita“ ir „Gazeta Wyborcza“ prieš
ketvirtadienio vizitą į Lenkiją.
„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis
Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet
nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti. Tas
balsavimas rodo, kokie sudėtingi yra šie reikalai“, -
„Rzeczpospolita“ sakė ministras.
„Už tai, kas tuo metu įvyko, man yra gėda. Atsiprašau. Mums
tai skaudi pamoka“, - pakartojo ministras ir „Gazeta Wyborcza“.
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė konservatoriaus
Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo
siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes
rašyti originaliai jų nelietuvinant.
Už balsavo aštuoni konservatoriai, prieš buvo 11, o 15
susilaikė. Įstatymą tuomet parėmė vienintelis socialdemokratas -
buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Trys socialdemokratai buvo
prieš, o aštuoni, tarp jų - ir dabartinis premjeras Algirdas
Butkevičius, susilaikė
Š. Liekio teigimu, minėtas balsavimas rodo, kad Lietuvos
politikai labai retai elgiasi vardan bendro intereso.
„Kai socialdemokratai balsavo, jiems svarbiausias principas
prieštarauti bet kam, ką darė konservatoriai. Dauguma partijų ir
politinių veikėjų labai sunkiai supranta bendrą interesą“, -
BNS sakė Š.Liekis.
A. Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje dabar žada, kad
„išspręs vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei
gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į
Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.