Pavadinimų sumanymo ir atminimų įamžinimo komisijai artėja karštos dienos. Vyriausybės ir Registrų centro įpareigojimas pakeisti ar nustatyti miesto gatvių geografines charakteristikas pareikalaus daugiau kaip pusšimčio naujų pavadinimų.
Mieste negali likti nutrūkstančių, nevientisos linijos, išskaidytų pavienėmis ar lygiagrečiomis atkarpomis gatvių.
Tokioms atšakoms teks suteikti kitus pavadinimus, o ten gyvenantiems žmonėms – naujus adresus.
Gatvių su augalų vardais – gausybė, mitologija beveik išsemta, gamtos ir meteorologiniai reiškiniai išnaudoti.
Netrukus gali pristigti ir vertų įamžinti asmenybių.
Kyla nemažai painiavos
Teisės aktuose gatve laikoma viena ištisinė, kitų objektų neskaidoma ir nedalijama linija.
Tuo tarpu Kranto 12-oji gatvė Šančiuose ties 7 numeriu pažymėtu namu atsiremia į Latvių gatvę ir visiškai nutrūksta, tačiau už poros dešimčių metrų dar tęsiasi keletą kvartalų.
Rajono nepažįstančiam žmogui kyla nemažai sunkumų surasti reikiamą pastatą, kartais tenka klaidžioti net specialiųjų tarnybų darbuotojams.
Dvipusio eismo juostas Prūsų gatvėje Šilainiuose skiria tokia plati žalioji zona, kad pagal taiykles tai jau turėtų būti ne viena, o dvi atskiros lygiagrečios gatvės.
Pasak savivaldybės atstovų, Kaune tokių nevientisų ar neįprastai susiformavusių gatvių esama visose seniūnijose.
Priversti laikytis apribojimų
„Šiokį tokį įamžintinų asmenybių sąrašą turime, bet jis jau senka”, – pripažino savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narė, Valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vedėja Vida Jurkienė.
Išaugęs pavadinimų poreikis komisijai kelia didelį rūpestį. Sumažinti reikalavimų neketinama, o štai vertų įamžinti asmenų, susijusių su Kaunu, ne tiek jau daug.
Kad miesto gatvė būtų pavadinta kokio žymaus asmens vardu, jis turi būti kažkuo susijęs su Kaunu arba jam nusipelnęs, turi būti praėję 10 metų nuo jo mirties.
Pastaroji aplinkybė sukliudė dviem Lietuvos socialdemokratų partijos pasiūlymams. Pervadinant gatves siūlyta įamžinti mirusio Seimo nario Rimanto Ruzo, vėliau – prezidento Algirdo Brazausko atminimą. Prezidento vardu norėta pavadinti dabartinį Pramonės prospektą.
Žvalgosi į kitus pavadinimus
Renkant naują pavadinimą taip pat būtina įvertinti ir tinkamą jam kontekstą.
Štai naujoji etnografo K. Čerbulėno gatvė atsiras netoli kitus kultūros veikėjus – A. Šapoką, A. Žmuidzinavičių – įamžinusių gatvių, Mildos ir Žilvino gatvės – prie Žalčio karūnos alėjos ir Žemynos gatvės.
Renkant naujus pavadinimus šimtams Kauno gatvių atkarpų teks vadovautis šiomis nuostatomis. Kol kas miesto tarybai buvo pateikti tvirtinti tik penki nauji pavadinimai.
Princesei gatvės nesuteikė
Visuomenė pastaruoju metu itin retai siūlo naujus pavadinimus. Didžiausio aktyvumo būta prieš du dešimtmečius, atgavus nepriklausomybę. Pastaraisiais metais dauguma pavadinimų liko nepakitę, tapo įprasti miesto gyventojams, ir kauniečiai jokių permainų nepageidauja.
Pasitaikė ir pavienių neįprastų iniciatyvų – po Velso princesės Dianos žūties kauniečiai rinko parašus, kad Kaune atsirastų jos vardu pavadinta gatvė.
Išmonė kelia šypseną
Kaune išliko ne itin prasmingi Iniciatorių, Armatūrininkų, Pirmūnų, Keramzito gatvių pavadinimai. Jų miesto valdžia nekeitė, nes gyventojai to ir neprašė.
„Pramoniniai” ar kiti neaktualūs pavadinimai palikti, nes atspindi tam tikrą miesto laikotarpį, vyraujančią rajono profesiją. Pavyzdys – Puodžių, Kurpių gatvės senamiestyje.
Sąjungos aikštės Vilijampolės rajone pavadinimas suteiktas ne sovietmečiu, kaip manyta, o tarpukariu, todėl gyventojams neleista jo keisti.
O štai Kapinių gatvėje nepanorusių gyventi kauniečių balsas buvo išgirstas. Dabar tai – J. Žemgulio gatvė.
