Jaunų žmonių siekis ir troškimas – įsikurti gimtajame krašte, plėtoti agroverslą, dirbti tėvų ir senelių žemę, kad nereikėtų emigruoti iš Lietuvos ir svetimoje šalyje lenkti nugarą. Prie ASU buvo uždegta ir simbolinė palydų ugnis – didelis šiaudų ritinys. Sako, ugnis turi maginės reikšmės, apsaugo nuo negerumų. Pasiteisino – kelionė buvo sėkminga.
Į protesto akciją su dainomis
Jau ketvirtąjį kartą Lietuvos ūkininkai važiuoja į Briuselį pareikšti savo nuomonės, kad nori vienodų ūkininkavimo sąlygų, nes sunku konkuruoti su Europos Sąjungos senbuvių šalių ūkininkais, kurie gauna kur kas didesnes išmokas. Kaip ir anksčiau, taip ir šį kartą protesto akcijos pagrindinis organizatorius bei koordinatorius – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), keletas žemdirbių organizacijų.
Jaunųjų ūkininkų kelionei vadovavo ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, jam padėjo Danguolė Kuzmienė, ŽŪR savivaldos organizatorė Panevėžio r., talkino jaunoji ūkininkė Kristina Gedmintaitė iš Klaipėdos rajono ir Šiaulių r. Žadžiūnų bei Eimučių žemės ūkio bendrovių vadovas Vytautas Buivydas.
Jie abu į Briuselį vyko antrą kartą – praėjusių metų lapkričio mėnesį dalyvavo panašioje protesto akcijoje. Visą kelionę autobuse skambėjo lietuviškos dainos. Jungtiniam studentų ir jaunųjų ūkininkų chorui netrūko įkvėpimo, mat važiuojant iki Briuselio visi stengėsi išmokti primirštas lietuviškas dainas (S. Dimaitis net dainų tekstus išdalijo), bene daugiausiai kartų skambėjo „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, tapusi savotišku visų protesto mitingų ir akcijų himnu.
Kol ąžuolai žaliuos, tol Lietuva gyvuos. Ne tik jungtinis choras plėšė dainas, kelionės metu visus linksmino du muzikantai ir solistai – ASU studentai Mantas Pilelis ir Julius Lekstys. Jie abu groja ASU kapeloje „Ūkininkas“.
Plojimais palydėta pirmininko kalba
Jaunieji ūkininkai ir studentai iš Briuselio parsivežė daug įspūdžių. Jiems teko dalyvauti svarbiame COPA/COGECA posėdyje, pabuvoti Lietuvos ambasadoje, susitikti su ES komisaro Algirdo Šemetos kabineto darbuotojais, pasigrožėti Briuselio senamiesčiu.
Vasario 6–ąją, ES Vadovų Tarybos derybų dėl naujo daugiamečio ES biudžeto 2014 m.–2020 m. išvakarėse, vyko ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos COPA/COGECA išplėstinis posėdis, kuriame dalyvavo ES žemdirbių organizacijų ir susivienijimų vadovai, maisto gamintojų, vartotojų ir kitų asociacijų atstovai. Išskirtinio dėmesio sulaukė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir studentų delegacija, kuri buvo apsirengusi raudonos, žalios ir geltonos spalvų marškinėliais.
Neįprastas vaizdas – galėjai pamanyti, kad posėdžių salėje banguoja didelė Lietuvos trispalvė. Šiame posėdyje prelegentai kalbėjo apie bendrąją žemės ūkio politiką, kuri yra svarbi ES gyvavimo dalis, apie tiesioginių išmokų pagrįstumą ūkininkams, apie maisto kokybę, ekologiją ir kitus aktualius agrarinio sektoriaus klausimus.
Keičiasi klimatas, griežtėja reikalavimai aplinkos apsaugai, maisto saugai, todėl ūkininkai, norėdami įvykdyti visus nurodymus, turi daug investuoti į savo verslą. Tiesioginės išmokos ūkininkui yra savotiškas saugos kodas, suteikia galimybę dirbti ir garantiją nebankrutuoti. Beje, tiesioginių išmokų dydžiai yra skirtingi ir kaimyninėse šalyse. Daugelis kalbėjusiųjų kartojo: „Visi turėtume būti lygūs, nes gamybos kaštai vienodi“.
Žemės ūkio sektoriuje ES dirba apie 20 mln. žmonių. Ir Vakarų Europoje egzistuoja ta pati problema – iš kaimiškųjų vietovių žmonės keliasi į miestus, nes ten gali daugiau uždirbti. Taip tuštėja ir nyksta kaimai. Baltijos šalių pavyzdys yra iškalbingas – iš kaimų į užsienį išvažiuoja jauni žmonės, sodžiuje lieka pensininkai...
Visiems didelį įspūdį paliko ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko nuoširdi ir šilta kalba COPA/COGECA posėdyje:
„Šiandien aš noriu kalbėti Baltijos šalių vardu. Džiaugiamės, kad prieš prasidedant deryboms dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto, kol dar šalių vadovai nepriėmė lemtingų sprendimų septyneriems metams, mes dar kartą akcentuojame žemės ūkio svarbą.
Mūsų pagrindinis uždavinys – gyventojus aprūpinti kokybišku ir saugiu maistu. Todėl sakau – ES žemės ūkio biudžetas turi ne mažėti, o augti, nes investicijos į žemės ūkį yra didelės. Juk turime konkuruoti su viso pasaulio maisto gamintojais. Džiaugiamės, kad COPA/COGECA šių metų pradžioje išgirdo ir suprato Baltijos šalių keliamas problemas. Mes kalbame apie vienodas konkurencines sąlygas, kad galėtume išgyventi.
Konferencijoje dalyvauja Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir ASU studentų delegacija. Tai – Lietuvos ateitis. Kodėl kalbu apie jaunimą? Esu ne tik Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas, esu ūkininkas, 11 vaikų tėvas. Trys mano vaikai dirba ūkyje. Šiandien jaunimas sako – mes norime perimti savo tėvų ūkius, norime dirbti savo krašte. Jaunieji ūkininkai į akciją atsivežė plakatus: „Mes nusipelnėme teisę ūkininkauti savo šalyje“, „STOP jaunųjų ūkininkų emigracijai iš Lietuvos“.
Baltijos šalių ūkininkams vienas opiausių klausimų – tiesioginės išmokos. Turime siekti, kad išmokos ne mažėtų, o didėtų. Manau, kad COPA/ COGECA mus palaikys ir prisijungs prie mūsų taikios akcijos. Kiek šiandien iškovosime žemės ūkiui, taip ir gyvens ES žemdirbiai. Kviečiu visus būti stiprius. Mūsų seneliai sakydavo: „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.“
Protesto akcija - Prezidentės palaikymo komanda
Vykstant Europos Sąjungos vadovų tarybos deryboms dėl 2014–2020 metų ES biudžeto, priešais ES būstinę buvo surengta Baltijos šalių ūkininkų protesto akcija. ŽŪR pirmininkas
A. Stančikas jaunimo delegacijai žygiuojant piketuoti į nurodytą vietą netoli Šumano aikštės vis kartojo, jog taiki, dainomis palydima akcija yra geras palaikymo fonas Lietuvos Respublikos Prezidentei.
Vasario 7–ąją Briuselyje ir lijo, ir snigo, tačiau protesto akcijos dalyvių nuotaika buvo smagi. Kaip ir rudenį, taip ir dabar piketuojančius ūkininkus budriai stebėjo nemažai policininkų, akcijai skirtoji vieta buvo atitverta metalo atramomis ir spygliuota viela.
Vėjuota diena, įkyri šlapdriba nesugadino Lietuvos jauniesiems ūkininkams ir studentams smagios nuotaikos. Kur jaunimas, ten ir dainos. Latvių delegacija turėjo atsivežusi net ūkininkų chorą ir dirigentą. Prie latvių choristams stovėti atsivežtų laiptų buvo padėta didžiulė žalia skrybėlė, į kurią įmesti keli dideli popieriniai eurai. Taip latvių ir estų delegacijos nutarė atkreipti dėmesį – pagelbėkime ES biudžetui.
Šiai „skrybėlės“ akcijai nepritarė Lietuvos delegacijos vadovai.
Piketas tęsėsi nuo 14 val. iki 17 val. Ir visą laiką skambėjo patriotinės lietuvių, latvių ir estų dainos. Smagiausia buvo lietuvių delegacija, jaunimas ne tik dainavo, bet ir šoko, ėjo ratelius. Kol užsienio žurnalistai kalbino jaunuosius ūkininkus, su ŽŪR pirmininku kalbėjomės apie nelengvą Lietuvos žemės ūkio situaciją.
„Daug jaunų žmonių išvyksta į užsienį dirbti. Tai dideli praradimai. Lietuvoje sparčiai mažėja dirbančiųjų. O kas lieka kaime? Tuščios mokyklos, uždarytos ambulatorijos, kultūros namai, beveik vieni pensininkai ir daugybė socialinių problemų.
Lietuvos ūkininkai 2013 m. turėtų gauti 134 EUR/ha. Priminsiu – ES išmokų vidurkis – 268 EUR/ha. Mūsų tikslas – priartėti prie to vidurkio. Skirtumas didžiulis, konkurencinės sąlygos iškraipytos. Mūsų netenkina tokios sąlygos. Mes sakome, kad pereinamasis laikotarpis turi būti ne nuo 2020 m., o nuo 2014 m. Pagrindinis mūsų reikalavimas – kad išmokos būtų suvienodintos“,- sakė A. Stančikas.
Tiesioginės išmokos ES šalyse: Belgija – 435 EUR/ha, Vokietija – 319 EUR/ha, Italija – 404 EUR/ha, Malta – 696 EUR/ha, Anglija – 229 EUR/ha, Lenkija – 215 EUR/ha. O Lietuvos ūkininkai 2012 m. tiesioginių išmokų gavo tik 117 EUR/ ha. Lietuvos siekiamybė – kad už hektarą būtų mokama 196 EUR. Mažiausios išmokos Latvijos ūkininkų – 95 EUR/ha.
Paklaustas apie latvių atsivežtą skrybėlę, A. Stančikas sakė, kad lietuviai į Briuselį atvažiavo ne „ubagauti“, o reikalauti sąžiningų konkurencinių sąlygų, todėl tas akcentas – skrybėlė eurams rinkti – lietuvius šokiravo.
„Mūsų akcija yra taiki, neprovokuojanti. Esame orūs, todėl nenorime įžeisti ir senosios Europos. Mes nuosekliai ir taikiai siekiame ES išmokų vidurkio“, – sakė ŽŪR pirmininkas.
Apie ateitį ir planus eiti tėvų pėdomis
Kelionėje pakalbinome keletą jaunųjų ūkininkų ir studentų. Mažeikių r. Tirkšlių seniūnijoje tėvų ūkyje dirba du jauni specialistai – Stefa ir Adomas Šverbos. Dvyniai, baigę studijas, sugrįžo į gimtinę, padeda tėvams ūkininkauti, turi daug planų ateičiai. Adomas yra agronomas, baigė magistrantūros studijas, Stefa LSMU baigė veterinarinę mediciną.
Bendrosios praktikos slaugytoja Vaida Jateikė iš Molėtų rajono pasakojo, kad keletą metų dirbo užsienyje, ten sutiko savo gyvenimo žmogų – kokia likimo ironija – iš tos pačios Alantos, kurioje abu užaugo, sukūrė šeimą ir nusprendė gyventi Lietuvoje, iš savo mamos perėmė pieno ūkį. Jaunos šeimos svajonė – senelių žemėje įkurti etnografinę sodybą.
Būsimasis agronomas Nerijus Švažas sakė, kad į Briuselį važiavo patriotiškai nusiteikęs – senoji Europa mus turi išgirsti, Lietuva yra nedidelis kraštas, bet susivienijusi yra labai stipri, todėl savo dainomis ir ryžtu gali daug ką pasiekti. ASU kaimo plėtros administravimą studijuojanti Kristina Stirnaitė džiaugėsi, kad jos tėvas Saulius Stirna yra vienas stambiausių ūkininkų Elektrėnų krašte, dirba apie 700 ha žemės, nelaimės ištiktam kaimynui padeda prižiūrėti didelį avininkystės ūkį. Kristina, baigusi studijas, nori gyventi ir dirbti kaime, nes čia mato daug perspektyvų.
Didelio ūkio savininkas Rimantas Gaidelis iš Ignalinos rajono sakė, kad mūsų valdžia turėtų surasti galimybių pagerinti konkurencines ūkininkavimo sąlygas. Kaip Lietuvos ūkininkas gali konkuruoti su Vokietijos ar Belgijos ūkininkais, kai jų gaunamos išmokos kelis kartus didesnės už mūsiškes? Baigęs Vilniaus universitetą į tėvų ūkį, esantį Klaipėdos r. Medsėdžių kaime, sugrįžo Aurelijus Buivydas. Jis padeda plėtoti ekologinį šeimos ūkį bei kuria savo.
Mantas Kazlauskas iš Rokiškio rajono „ŪP“ sakė, kad jam smagu gyventi ir dirbti kaime. Jis dirba Lašų ŽŪB, yra inžinierius mechanikas, taip pat padeda ūkininkauti savo tėvams. Rimas Gunevičius, Raseinių r. ūkininkas, penkių vaikų tėvas, turi įkūręs mišrų ūkį, augina galvijus ir grūdines kultūras. „Tikimės teisybė, ES vadovai turi atkreipti dėmesį ir į Lietuvos ūkininkų problemas. Mes norime didesnių tiesioginių išmokų, kitaip mums bus sunku konkuruoti su kitų šalių ūkininkais“, – sakė R. Gunevičius.
Kelionėje buvo išrinkta iniciatyvinė grupė jaunųjų ūkininkų veiklai aktyvinti.