Tai pirmadienį nukentėjusiųjų atstovai aptarė susitikę su
Seimo pirmininku Vydu Gedvilu.
„Aptarti klausimai, susiję su valstybinėmis pensijomis,
anksčiau (šiai grupei - BNS) buvo atskiri teisės aktai, norėtume,
kad būtų tas įstatymas vienas, šitą žmonių grupę liečiantis.
Šita žmonių grupė labai nedidelė ir mažėjanti“, - po susitikimo
žurnalistams sakė Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų bendrijos
„Bičiulystė“ vadovė Ona Povilaitienė.
Šiuo metu per Sausio įvykius praradusieji darbingumą gauna
valstybines pensijas, pensijas gauna žuvusiųjų našlės, kol baigia
mokytis - našlaičiai, taip pat nukentėjusieji gauna kompensacijas
už komunalines paslaugas, jiems taikomos transporto lengvatos.
Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 metų
sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos statusą
reglamentuoja atskiras įstatymas, tačiau jiems taikomos socialinės
garantijos nusakomos skirtinguose teisės aktuose.
1991 metų sausio 13-ąją sovietai karine jėga mėgino nuversti
teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią
šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir
specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos
radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip
tūkstantis beginklių žmonių.
1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės
poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas policijos
ir muitinės pareigūnai. Įtariama, kad tai padarė sovietų
OMON kariai, atvykę iš Rygos.